Inovatyvios alergologijos centre konsultuojami ir gydomi kūdikiai, vaikai ir suaugusieji sergantys įvairiomis alerginėmis ligomis (atopiniu dermatitu, alerginiu kontaktiniu dermatitu, dilgėline, alerginiu rinitu, bronchine astma). Tiriama ir gydoma plaučių ir bronchų ligos vaikams ir suaugusiems, konsultuoja pediatras, pulmonologas. Diagnozuojama ir gydoma medikamentinė ir maisto alergija, taikoma imunoterapija ir modernūs tyrimo būdai. Alerginis rinitas – pasaulinė problema. Juo serga 10-25 proc. populiacijos. Nurodoma, kad alerginis rinitas yra viena iš dešimties dažniausių priežasčių, dėl kurių pacientai kreipiasi į pirminės grandies gydytojus. Nors paprastai tai nėra sunki liga, ji labai paveikia asmens socialinį gyvenimą. Kliniškai alerginis rinitas apibrėžiamas kaip simptominis nosies sutrikimas, kurį sukelia imunoglobulinas E
(IgE) – tai IgE sukeliamas nosies gleivinės uždegimas po kontakto su alergenu. Alerginės slogos simptomai – vandeninga sloga, nosies užburkimas, nosies niežulys ir čiaudulys. Nuolatinis rinitas dažniausiai sukeliamas namų aplinkos alergenų, tokių kaip namų dulkių erkės, pelėsiai, vabzdžiai (tarakonai) ir gyvūnų pleiskanos, o epizodinis rinitas susijęs su lauke esančiais alergenais, tokiais kaip žiedadulkės ir pelėsiai. Alerginis rinitas gali būti nustatomas remiantis paciento anamneze, patvirtinamas alerginiais odos dūrio mėginiais, specifinių IgE nustatymu kraujyje. Taip pat atliekami ir kiti diagnostiniai tyrimai - bendras IgE, eozinofilų skaičius kraujyje, nosies sekreto tepinėlis. Gydymas remiasi alergenų vengimu, farmakoterapija, specifine alergenų terapija. KAS YRA DILGĖLINĖ? Dilgėlinė – tai liga, kuriai būdingas bėrimas pūkšlėmis ir (ar) angioedema ir greitas jų susiformavimas. Dilgėlinės patogenezės mechanizme svarbiausias vaidmuo tenka putliosioms ląstelėms. Imuniniai ir neimuniniai veiksniai jas aktyvina ir skatina degranuliaciją bei mediatorių – histamino, trombocitus aktyvuojančio faktoriaus, triptazės, leukotrienų, prostaglandinų, kininų ir kitų – išsiskyrimą. Šie mediatoriai sukelia neinfekcinį uždegimą. Dėl išsiplėtusių kraujagyslių ir padidėjusio jų pralaidumo susiformuoja pūkšlė, edema, dėl nervinių galūnių dirginimo ima niežėti odą. Svarbiausi dilgėlinę sukeliantys veiksniai yra ūminė ir lėtinė infekcija, nealerginis padidėjęs jautrumas
(pseudoalergija) maistui ir vaistams bei susiformavę autoantikūnai. KAS BŪDINGA DILGĖLINEI?
- odos bėrimas rausvomis ar raudonomis niežtinčiomis edemiškomis papulėmis
- odos niežulys, kartais dilgčiojimas, deginimas
- ūminės dilgėlinės atveju simptomai praeina greičiau nei per 24 valandas ir kartojasi mažiau negu 6 savaites
- lėtinės dilgėlinės atveju simptomai atsiranda reguliariai (dažniausiai kasdien) ir trunka ne mažiau kaip 6
savaites
KAS GALI PADĖTI DIAGNOZUOTI DILGĖLINĘ?
- išsami ligos anamnezė
- pilnas kraujo tyrimas
- alerginiai odos dūrio mėginiai
- spaudimo testas
- šalčio mėginys
- odos mėginys su autologiniu serumu
- bendro IgE nustatymas
- specifinių IgE kraujo serume nustatymas
- komplemento sistemos tyrimas
KĄ DARYTI, JEI DIAGNOZAVO DILGĖLINĘ?
- vengti sukeliančių veiksnių
- taikyti farmakoterapiją
- taikyti hipoalerginę dietą
- galima atlikti plazmaferezių terapiją
KAS YRA ALERGINIS KONTAKTINIS DERMATITAS? Alerginis kontaktinis dermatitas – odos uždegimas, kilęs alergeno kontakto vietoje įsijautrinus organizmui įvairioms cheminėms medžiagoms ar vaistams (IV tipo padidėjusio jautrumo reakcijos). KAIP GALI PASIREIKŠTI ALERGINIS KONTAKTINIS DERMATITAS?
- odos paraudimas ir patinimas
- bėrimas mazgeliais, pūslelėmis, pūslėmis
- šlapiavimas
- šašai
- odos pleiskanojimas
- odos niežėjimas, deginimas
KAS PADEDA DIAGNOZUOTI ALERGINĮ KONTAKTINĮ DERMATITĄ?
- išsami ligos anamnezė
- ligonio apžiūra
- aplikaciniai odos lopo mėginiai
- odos biopsija ir histologinis ištyrimas
KĄ DARYTI, JEI DIAGNOZAVO ALERGINĮ KONTAKTINĮ DERMATITĄ?
- išaiškinti ir vengti dermatitą sukėlusių alergenų
- vartoti odos barjerinę funkciją atkuriančias priemones – emolientus
- taikyti farmakoterapiją
KAS YRA ANAFILAKSIJA? Tai reakcija, kuri įvyksta, kai alergiškas žmogus susiduria su tam tikra medžiaga ar antigenu. Šią reakciją sukelia histaminas, kuris išsiskiria iš kūno audinių, kai ląstelėse įvyksta antigeno-antikūnio reakcija. KAS YRA ANAFILAKSINIS ŠOKAS? Tai būklė, atsirandanti sušvirkštus vaistų ar įkandus plėviasparniams vabzdžiams, jei asmuo yra alergiškas toms medžiagoms. Reakcija prasideda tuoj pat dėl plačiai visame kūne išsiskiriančio
histamino. KOKIE YRA ANAFILAKSINIO ŠOKO SIMPTOMAI IR POŽYMIAI?
- vystosi greitai
- apsunkintas kvėpavimas
- tinimas (edema)
- ūminis niežėjimas ir bėrimas
- kraujo spaudimo sumažėjimas sukeliantis alpimą ir sąmonės netekimą
KAIP GYDOMAS ANAFILAKSINIS ŠOKAS? Anafilaksinis šokas yra gyvybei pavojinga būklė, kuriai reikalinga skubi pagalba. Vienintelė efektyvi gydymo priemonė yra adrenalino (epinefrino) injekcija į raumenis. KAS YRA BRONCHINĖ ASTMA? Tai lėtinė uždegiminė kvėpavimo takų liga. Dėl uždegimo padidėja bronchų reaktyvumas įvairiems dirgikliams, prasideda įvairaus stiprumo išplitusi, savaime ar dėl gydymo kintanti kvėpavimo takų obstrukcija, kliniškai pasireiškianti dusulio ar kosulio priepuoliais, ypač naktį ar paryčiais. Bronchinė astma gali būti alerginė ir nealerginė. KAIP GALI PASIREIKŠTI BRONCHINĖ ASTMA?
- epizodinis dusulys (dusulio priepuoliai)
- krūtins spaudimo pojūtis
- švokštimas
- sausas kosulys
KAIP DIAGNOZUOJAMA BRONCHINĖ ASTMA?
- plaučių funkcijos tyrimas – spirometrija.
- PEF-metrija
- bronchų reaktyvumo tyrimas
- alerginiai odos dūrio mėginiai
- bendro IgE nustatymas
- specifinių IgE kraujo serume nustatymas
KĄ DARYTI, JEI DIAGNOZAVO BRONCHINĘ ASTMĄ?
- Išaiškinti ir vengti simptomus sukėlusių alergenų
- vartoti inhaliuojamuosius kortikosteroidus
KAS YRA ALERGENŲ SPECIFINĖ IMUNOTERAPIJA (ASIT)? Gydymo būdas, kurio metu mažinamas žmogaus jautrumas alergenui palaipsniui keičiant organizmo imuninį atsaką ir užtikrinant toleranciją alergenui. Ilgalaikis šios terapijos poveikis išlieka ir pasibaigus gydymo laikotarpiui. KAIP ASIT VEIKIA ALERGIJĄ?
- sumažina (ar pašalina) alerginės ligos požymius
- jau per pirmuosius gydymo metus sumažina vaistų nuo alergijos vartojimo poreikį
- sumažina kitų alergijų vystymosi tikimybę
Dažniausiai naudojami ASIT gydymo būdai: poliežuvinė ir poodinė imunoterapija. Gydymas trunka mažiausiai trejus metus.
