JudesioNamai

JudesioNamai Specializacija - nugaros skausmas. Kineziterapija, individualios ir grupinės treniruotės. licenciją.

Studijoje dirba kvalifikuoti kineziterapeutai - fizinio aktyvumo specialistai, turintys medicininį išsilavinimą ir fizinio aktyvumo spec. Teikiamos paslaugos: kineziterapija; individualios ir grupinės treniruotės visai šeimai: Sveiko stuburo, Kompleksinė kūno treniruotė, Nėsčiųjų mankšta, Pilates, Joga, Laikyseną koreguojanti treniruotė vaikams. Treniruotės vyksta mažose grupėse (apie10 žmonių), taip yra užtikrinama nuolatinė kliento priežiūra ir taisyklingas judesio atlikimas.

Laikysena yra formuojama nuo mažens ir tai lemia ne tik išvaizdą, bet ir sveikatą.🧍‍♂️ 👦👧 Vaikai auga greitai, o kartu a...
14/09/2025

Laikysena yra formuojama nuo mažens ir tai lemia ne tik išvaizdą, bet ir sveikatą.🧍‍♂️

👦👧 Vaikai auga greitai, o kartu auga ir iššūkiai jų laikysenai:

📚 ilgas sėdėjimas,

📱 technologijos,

🤸‍♀️ mažas judėjimas…

Kviečiame pasirūpinti vaikų sveikata ir laukiame jūsų smagiose, judriose ir mokslu grįstose grupinėse treniruotėse! Stipriname kūną ir taisyklingą laikyseną formuojančius raumenis, laviname pusiausvyrą ir mokomės judėti taisyklingai, kad stuburas padėkotų ne tik dabar, bet ir ateityje. 💪

Registracija:
📧info@judesionamai.lt
📞+37062060003

08/09/2025

Šiandien minime Tarptautinę kineziterapeutų dieną!🙌🏻
Mūsų kelias yra kupinas nuolatinio mokymosi, augimo ir siekio kiekvieną dieną būti dar geresniais, kad galėtume su Jumis dalintis efektyviausiais sprendimais sveikesnio kūno link!☀️ Sveikiname visus kolegas!

Jūs padarote Judesio namus tikrais namais. Kur gera sugrįžti, susitikti, pasijuokti ir paprakaituoti. 💛
04/09/2025

Jūs padarote Judesio namus tikrais namais. Kur gera sugrįžti, susitikti, pasijuokti ir paprakaituoti. 💛

10 metų judesio, augimo ir bendrystės!✨Esu Inga Muntianaitė, studijos įkūrėja, kineziterapeutė ir mokslininkė. Jau dauge...
01/09/2025

10 metų judesio, augimo ir bendrystės!✨

Esu Inga Muntianaitė, studijos įkūrėja, kineziterapeutė ir mokslininkė. Jau daugelį metų mane domina judėjimas, kuris gali ne tik stiprinti kūną, bet ir keisti gyvenimą. Mano profesinis kelias glaudžiai susijęs su judesiu: mokslo srityje gilinuosi į jo poveikį žmogaus sveikatai ar kaip sveikatą pagerinti judesiu. Šiomis žiniomis dalinuosi ir su studentais ir su studijos lankytojais ir su visais, kas tik manęs klauso.😊

Kai prieš dešimt metų įkūriau studiją, svajojau apie vietą, kur judėjimas būtų grindžiamas mokslu, sąmoningumu ir pagarba žmogaus kūnui. Džiaugiuosi, kad svajonė tapo realybe.

Dėkoju kiekvienam klientui, kuris pasirinko šį kelią kartu su mumis – Jūsų pasitikėjimas leido augti, tobulėti ir kurti. Didžiausia padėka ir mano kolegoms kineziterapeutams, kurių profesionalumas, žinios ir rūpestis kasdien prisideda prie studijos sėkmės.

Šiandien esame daugiau nei sporto studija – esame bendruomenė. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi galėdama būti jos dalimi.

19/08/2025

📢 Ar žinojote, kad diagnozė gali padidinti ar sumažinti skausmą?

Ne dėl vaistų. Ne dėl gydymo. Vien dėl to, kaip apie ją yra kalbama.

Skausmas vis dažniau suprantamas kaip smegenų formuojamų prognozių rezultatas, kurį moduliuoja ankstesni įsitikinimai, jutiminė informacija ir aplinka.

Žodžiai, kuriuos gydytojas naudoja kalbėdamas apie diagnozę, gali turėti stiprų poveikį: jie gali turėti įtakos tam, kaip pacientas jaučia skausmą ir kaip jis vėliau elgiasi - ar labiau saugo save, ar pasitiki savo kūnu.

🔍 Naujame tyrime žmonės, turintys Achilo skausmą, gavo dvi skirtingas diagnozės formuluotes:
➡️ Vieniems buvo sakoma: „raumenų silpnumas apkrauna sausgyslę ir sukelia jautrumą“
➡️ Kitiems: „sausgyslė pažeista, vyksta degeneracija“.

Rezultatas:
👉 Tie, kurie girdėjo pirmąjį paaiškinimą, jautė ženkliai mažesnį skausmą po fizinio krūvio.
🧠 Mūsų smegenys ne tik priima informaciją – jos kuria patirtį.

📄 Šaltiniai:

1. The Content of Diagnostic Information Influences Pain Perception in Achilles Tendinopathy: A Randomized Clinical Experiment
2. Tabor A, Thacker MA, Moseley GL, Kording KP. Pain: a statistical account. PLoS Comput Biol. 2017.
3. Kiverstein J, Kirchhoff MD, Thacker M. An embodied predictive processing theory of pain experience. Rev Philos Psychol. 2022.
4. Ongaro G, Kaptchuk TJ. Symptom perception, placebo effects, and the Bayesian brain. Pain. 2019.

25/07/2025

3 dalis - bėgimo mitai ir realybė. 🏃‍♂️ Apžvelgiame dar 2 labai aktualius klausimus su kineziterapeutu Eriku!

Ar reikia daryti apšilimą prieš bėgimą ir tempimus po bėgimo? 🚶🏼‍♂️
“Taip, apšilimas yra labai svarbus, tačiau jis neprivalo būti toks komplikuotas. Pradedantiesiems tikrai siūlyčiau pradžioje padaryti keletą stiprinimo pratimų blauzdų ir šlaunų raumenims, tai padės ir apšilti ir pastiprinti raumenis, o tai labai svarbu. Mobilumo pratimai taip pat gali būti svarbūs, tačiau tai priklausys nuo individualių faktorių, kurie sąnariai yra labiau suvaržyti. Tačiau apšilimui svarbiausia specifiškumas. Todėl būtinai prieš pradedant bėgti siūlau keletą minučių prasieiti ir tada palengva pradėti bėgti, kadangi ėjimas yra panašiausias judesys bėgimui.
Tęsiant apie tempimus, man tai yra labiau pasirinkimo dalykas. Jei tai pagerina žmogaus savijautą po bėgimo ar sumažina nuovargį, tuomet tai pasidaryti labai naudinga. Taip pat, esant sutrumpėjusiems raumenims - po bėgimo kūnas būna sušilęs ir lengviau pasiduoda tempimui. Ką tikrai po bėgimo rekomenduoju, tai vėl keletą minučių prasieiti ramiu tempu, kad pamažu nukristų širdies ritmas. Nereikėtų iškart po bėgimo staiga sustoti.”

Ar svarbu kvėpavimas? Kaip kvėpuoti bėgimo metu? 😮‍💨
”Taip, kvėpavimas, kaip ir bet kurių kitų pratimų ar sportinių veiklų metu, yra labai svarbu. Per daug nekomplikuodamas dalykų, siūlyčiau įkvėpimą daryti per nosį, iškvėpimą per burną bei praktikuoti diafragminį (pilvinį) kvėpavimą. Tai bus pats efektyviausias būdas aprūpinti kūną pakankamu deguonies kiekiu. Kitas dalykas, tai yra kvėpavimo derininimas su žingsniavimu - reikėtų stengtis palaikyti visada tokį patį ritmą. Paprastas pavyzdys: per tris žingsnius įkvėpti, per du žingsnius iškvėpti, o ilgainiui tai taps automatizmu.” - pasakoja Erikas.

👏🏼 Jeigu buvo naudinga arba norite daugiau atsakymų į Jums rūpimas temas - pasidalinkite komentaruose!✍️

17/07/2025

Bėgimo mitai ir realybė! 🏃 Mūsų kineziterapeutas Erikas yra nubėgęs jau 3 pusmaratonius, savo noru domisi bėgimu, kaip judesio forma, padeda bėgikams atsistatyti po traumų ir užtikrinti traumų prevenciją.

Kolega dalinasi savo žiniomis ir atsako į dažniausiai kylančius klausimus:

Ar bėgimas kenkia keliams?
“Ne, bėgimas nekenkia keliams. Priešingai, bėgimas padaro kelius dar stipresnius ir patvaresnius. Prie viso to bėgimas gerina širdies ir kraujotakos sistemos veiklą, stiprina širdį, didina kaulų tankį, stiprina raiščius ir sausgysles. Bėgimas labai dažnai yra kaltinamas žala keliams, tačiau dažniausiai tokios problemos atsiranda dėl neteisingos bėgimo technikos, per didelio krūvio, t. y. per dažno bėgiojimo, per didelio tempo, prasto poilsio ir panašiai. Taip pats prie traumų atsiradimo gali prisidėti ir pakankamai nesustiprinti raumenys. Klinikinėje praktikoje pasitaiko pacientų, kurie skundžia prasidėjusiu kelių skausmu po žygių ar tiesiog intensyvių kelionių, tačiau dėl to nesakome, kad vaikščiojimas kenkia kelių sąnariams ir jo reikėtų atsisakyti :).”

Ar reikia specialios avalynės? Ar gali būti bloga avalynė?
“Bėgimo batai yra svarbu, tačiau ne tiek daug kiek kai kurie žmonės galvoja (o ypatingai sportinės avalynės pardavėjai). Norint bėgioti mėgėjiškai tikrai pakanka paprastų bėgimo batelių ir nėra būtinybės pirkti pačių brangiausių batų, skirtų profesionalams. Išskirti galima nebent tam tikrus atvejus, kuomet avalynei reikėtų skirti didesnį dėmesį, pvz.: pronuota/supinuota pėda, traumos ar kokios nors kitos išskirtinės kondicijos.” - dalinasi Erikas.

Kokia turi būti laikysena sėdint?Ilgai manyta, kad ideali sėdėjimo laikysena – 90° kampas keliuose, klubuose ir nugara t...
26/06/2025

Kokia turi būti laikysena sėdint?

Ilgai manyta, kad ideali sėdėjimo laikysena – 90° kampas keliuose, klubuose ir nugara tiesi kaip styga. Tačiau šiuolaikiniai tyrimai rodo - ne laikysena svarbiausia, o padėties keitimas.

📌 Net pati „geriausia“ laikysena tampa žalinga, jei joje išbūni per ilgai.

🔁 Kintanti laikysena ir dažnas padėties keitimas – tai, kas iš tikrųjų padeda sumažinti nugaros įtampą, skausmus ir pagerina savijautą.

🧑🏼‍💻 Pakeliami stalai? Stovėjimas atrodo tinkama poilsio forma nuo sėdėjimo. Tačiau tiek stovėjimui, tiek sėdėjimui būdingas pastovus krūvis ir mažas dinaminis judėjimas, todėl jie menkai keičia raumenų aktyvumą ar sumažina juosmens srities apkrovą. Bet, žinoma, geriau yra pakeisti padėtį, nei jos nekeisti.

👉🏼 Nėra vienos „tobulos“ padėties, kurią būtų saugu ir kūnui patogu laikyti valandų valandas. Geriausia laikysena – keičiama padėtis kas 20–30 minučių.

📄 Šaltiniai:

1. Kieran O'Sullivan ir kt.. What do physiotherapists consider to be the best sitting spinal posture? 2012.
2. Magdalena Plandowska ir kt.. The Effect of an Active Break Intervention on Nonspecific Low Back Pain and Musculoskeletal Discomfort during Prolonged Sitting among Young People—Protocol for a Randomized Controlled Trial. 2024.
3. J. P. Callagha ir S. M. McGill. Low back joint loading and kinematics during standing and unsupported sitting. 2001.

Vasaros sezono grupinių treniruočių tvarkaraštis!☀️ Dar liko kelios vietos, lauksime Tavęs!
19/06/2025

Vasaros sezono grupinių treniruočių tvarkaraštis!☀️ Dar liko kelios vietos, lauksime Tavęs!

29/05/2025

🫁 Kas yra bendro tarp kvėpavimo, laikysenos ir nugaros skausmo?

Dauguma galvoja, kad kvėpavimas – tai tik oro įkvėpimas ir iškvėpimas. Tačiau tai yra vienas svarbiausių įrankių, turinčių įtakos tiek laikysenai, tiek skausmo pojūčiui:

Diafragma kartu su giliuoju skersiniu pilvo raumeniu, dubens dugnu ir dauginiu nugaros raumeniu stabilizuoja liemenį ir taip prisideda prie taisyklingesnės laikysenos. Kai kvėpavimas paviršinis (į krūtinę), o diafragma neaktyvi – dažnai yra pertempiami pečių, kaklo ir juosmens raumenys.

💡 Ką daryti? Pradėti nuo šio pratimo:

Atsigulus uždėti rankas ant savo šonkaulių.
Įkvėpti per nosį, kad pilvas ir šonkauliai plėstųsi į visas puses ir jausti, kaip slėgis didėja iki pat dubens dugno.
Iškvėpus – pilvas nusileidžia, bamba traukiasi link stuburo ir šonkaulius taip pat bandyti leisti žemyn prie pilvo. Jei nepavyksta nuleisti šonkaulių, pabandyti iškvėpimą daryti ilgesnį, pro burną iki kol visai “nebeliks oro” pilve.
Pratimą atlikti 1-5 min., vengti galvos svaigimo. Šiuo pratimu aktyvinsite savo diafragmą ir pilvo gilųjį raumenį, kuris taip pat padeda stabilizuoti liemenį.

📚 Šaltiniai:

1. P. W. Hodges ir S. C. Gandevia. Activation of the human diaphragm during a repetitive postural task. J Physiol, 2000.
2. Pavel Kolar ir kt.. Postural function of the diaphragm in persons with and without chronic low back pain. J Orthop Sports Phys Ther, 2012.
3. E Kapreli ir kt.. Respiratory dysfunction in chronic neck pain patients. A pilot study. Cephalalgia, 2009.

5 priežastys, kodėl nugaros skausmas nedingsta, net jei sportuojate.1️⃣ Kineziofobija.Kai žmogus patiria skausmą, smegen...
05/05/2025

5 priežastys, kodėl nugaros skausmas nedingsta, net jei sportuojate.

1️⃣ Kineziofobija.
Kai žmogus patiria skausmą, smegenys įsimena tą judesį kaip „pavojingą“. Net jei skausmas sumažėjęs, kūnas gali vis dar saugotis – įsitempti, riboti judesį, net keisti laikyseną. Tai vadinama kineziofobija – judėjimo baime. Ji palaiko skausmo signalus net ir nesant realiai grėsmei.

2️⃣ Skausmas palaikomas ne minkštuosiuose audiniuose, o nervų sistemoje (centrinė sensibilizacija).
Kai skausmas tampa lėtiniu, centrinė nervų sistema tampa jautresnė – ji pradeda reaguoti stipriau net į įprastus dirgiklius. Tai vadinama centrine sensibilizacija – ją gali palaikyti stresas, prastas miegas, emocinis fonas.

3️⃣ Žinių ir edukacijos trūkumas.
Jei žmogus nekeičia įsitikinimų apie skausmą, negauna edukacijos ir toliau bijo judėti arba nežino, kas vyksta jo kūne - vien tik pratimai nepadės. Tyrimai rodo, kad edukacija + mankšta veikia geriau nei tik mankšta.

4️⃣ Jūsų aplinka siunčia signalus „tu esi pažeistas“.
Kai artimieji, internetas ir gydytojai primena, kad „tavo stuburas blogas“, tai gali suformuoti ilgalaikį baimės ir pažeidžiamumo jausmą, kuris trukdo judėti ir sveikti. Socialinis kontekstas formuoja mūsų reakciją į skausmą. Tai biopsichosocialinio modelio „socialinis“ komponentas.

5️⃣ Pasyvus poilsis, kai labiausiai reikia judėti.
Dauguma žmonių, pajutę nugaros skausmą, linkę visiškai pasyviai ilsėtis, o tai – priešinga tam, ką rodo mokslas ir praktika. Švelnus judėjimas, pasivaikščiojimas ar specifiniai pratimai – greitina gijimą ir mažina skausmą.

Todėl norint tikrai susitvarkyti su nugaros skausmu, reikia:
- suprasti skausmo kilmę,
- keisti judėjimo ir ydingų padėčių įpročius,
- įtraukti ir nervų sistemą bei gerinti emocinę savijautą.

📄 Šaltiniai:
1. Alejandro Luque-Suarez ir kt.. Role of kinesiophobia on pain, disability and quality of life in people suffering from chronic musculoskeletal pain: a systematic review. Br J Sports Med, 2019.
2. Jo Nijs ir kt.. Treatment of central sensitization in patients with 'unexplained' chronic pain: an update. Expert Opin Pharmacother, 2014.
3. Gema Bodes Pardo ir kt.. Pain Neurophysiology Education and Therapeutic Exercise for Patients With Chronic Low Back Pain: A Single-Blind Randomized Controlled Trial. Arch Phys Med Rehabil, 2018
4. Chris J. Main ir kt.. Psychosocial Influences on Low Back Pain: Why Should You Care? Physical Therapy, 2011.
5. Ben Darlow ir kt.. The enduring impact of what clinicians say to people with low back pain. Ann Fam Med, 2013.

1️⃣ Statiniai tempimai neapsaugo nuo traumų (taip, tikrai).👉 Mokslas rodo, kad vien tempimai prieš treniruotę nesumažina...
30/04/2025

1️⃣ Statiniai tempimai neapsaugo nuo traumų (taip, tikrai).
👉 Mokslas rodo, kad vien tempimai prieš treniruotę nesumažina traumų rizikos. Daug svarbiau yra atlikti aktyvius apšilimo judesius ar dinaminius tempimus.

2️⃣ Tempimus atliekant nereiškia, kad būsite lankstesnis visam laikui.
👉 Vienkartinis tempimas = laikinas poveikis. Norint pagerinti lankstumą, reikia nuoseklumo ir stiprinimo kartu.

3️⃣ Tempimai gali padėti, jei jaučiasi įtampa ar sustingimas.
👉 Jie gali pagerinti savijautą, padėti kūnui „atsipalaiduoti“.
👉 Bet tai nėra būtina, jei kūnas yra nesuvaržytas arba jeigu yra per didelis sąnarių mobilumas.

4️⃣ Yra skirtingi tempimų tipai:
👉 Statiniai – kai laikoma viena padėtis;
👉 Dinaminiai – kai judama per amplitudę;
👉 PNF (tempimas su raumens įtempimu) – itin efektyvus lankstumui, bet reikia žinoti kaip atlikti, todėl geriausia su specialistu.

5️⃣ Tempimus verta daryti, bet su aiškiu tikslu.

📄 Šaltiniai:

1. Behm, D. G., ir Chaouachi, A.. A review of the acute effects of static and dynamic stretching on performance. Eur J Appl Physiol, 2011.
2. Erik Witvrouw ir kt.. Stretching and injury prevention: an obscure relationship. Sports med, 2004.
3. Melanie J Sharman ir kt.. Proprioceptive neuromuscular facilitation stretching : mechanisms and clinical implications. 2006

Address

Leičių Gatvė 11/127
Vilnius
12109

Opening Hours

Monday 08:00 - 21:00
Tuesday 08:00 - 21:00
Wednesday 08:00 - 21:00
Thursday 08:00 - 21:00
Friday 08:00 - 20:00
Sunday 10:00 - 19:00

Telephone

+37062060003

Alerts

Be the first to know and let us send you an email when JudesioNamai posts news and promotions. Your email address will not be used for any other purpose, and you can unsubscribe at any time.

Contact The Practice

Send a message to JudesioNamai:

Share

Share on Facebook Share on Twitter Share on LinkedIn
Share on Pinterest Share on Reddit Share via Email
Share on WhatsApp Share on Instagram Share on Telegram