Depresijos įveikimo centras

12/05/2026

Ar kada nors jautėtės taip, tarsi nuolat save „slepiate“ – kruopščiai stebite ir analizuojate socialines situacijas, kitus žmones, galbūt kopijuojate jų manieras, dirbtinai šypsotės ar žiūrite į akis vien tam, kad tik neatrodytumėte „keisti“ ir neapsikvailintumėte, jūsų neatstumtų? Grįžę namo, trokštate tik tylos ir vienatvės, nes net trumpas buvimas tarp žmonių išvargina iki išsekimo? Jei tai jums pažįstama, verta pasvarstyti – galbūt susiduriate su autistinio maskavimosi patirtimi.

Kas yra autistinis maskavimas?

Autistinis maskavimasis (angl. autistic masking, dar vadinamas camouflaging, compensation arba adaptive morphing) – tai sąmoningas arba nesąmoningas savo autistiškų bruožų slopinimas, siekiant atrodyti panašesniam į neurotipiškus (t. y. įprastos raidos) žmones. Skirtingai nei įprastas įspūdžio valdymas, kai siekiama sudaryti teigiamą įspūdį apie save, maskavimasis kyla kaip reakcija į visuomenėje vyraujantį autizmo stigmatizavimą ir tampa būdu išlikti bei jaustis saugiai.

------
Gegužės 13d. 18val. vyks Indrės Muraškaitės nuotolinė paskaita „Autistinis perdegimas: kaip suprasti ir padėti?”. Daugiau informacijos apie paskaitą ir bilietus 👉 https://depresijosiveikimas.lt/pro.../autistinis-perdegimas/

Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

07/05/2026

Autistinis perdegimas – tai ilgalaikio streso sukelta visiško išsekimo būsena, atsirandanti, kai aplinkos reikalavimai ilgą laiką viršija autistiško žmogaus galimybes ir trūksta tinkamos paramos gyvenant neurotipiškiems žmonėms pritaikytoje aplinkoje. Ši būklė gali paveikti visas gyvenimo sritis – darbą, santykius, psichinę ir fizinę sveikatą.

Jam būdingas ilgalaikis fizinis ir emocinis išsekimas bei atsitraukimas nuo bendravimo – vienatvė tampa būdu atsigauti. Taip pat gali būti sunkiau susikaupti, planuoti, priimti sprendimus ar atlikti kasdienes veiklas. Padidėja jautrumas aplinkai, darosi sunkiau slėpti autistiškus bruožus.

Autistinis perdegimas nėra trumpalaikis nuovargis – jis gali trukti mėnesius ar net metus. Laiku neatpažintas, gali lemti depresiją ar net padidėjusią suicido riziką. - Depresijos įveikimo centro psichologė Indrė Muraškaitė

------
Gegužės 13d. 18val. vyks Indrės Muraškaitės nuotolinė paskaita „Autistinis perdegimas: kaip suprasti ir padėti?”. Daugiau informacijos apie paskaitą ir bilietus 👉 https://depresijosiveikimas.lt/produktas/autistinis-perdegimas/

Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

07/05/2026

Kartais išsekimas ateina tyliai: per nuolatinį prisitaikymą, pastangas „išlaikyti tempą“, jautrumą aplinkai ar ilgai nepastebėtą įtampą.

Autistinis išsekimas gali stipriai paveikti kasdienį gyvenimą, santykius, darbą, mokymąsi ir savijautą. Tačiau supratus, kodėl jis kyla, tampa lengviau ieškoti kelių į atsistatymą.

Kviečiame į nuotolinę paskaitą „Autistinis išsekimas: kodėl jis kyla ir kaip susigrąžinti gyvenimo kokybę“.

P***aitoje kalbėsime apie:

• kas yra autistinis perdegimas ir kaip jis gali pasireikšti;
• kokios priežastys ir rizikos veiksniai prie jo prisideda;
• kokie pagalbos sau ir aplinkos pritaikymo žingsniai gali padėti atsistatyti.

P***aita skirta autistiškiems žmonėms, jų šeimoms ir specialistams.

Lektorė: Depresijos įveikimo centro psichologė Indrė Muraškaitė
🔥 Data: gegužės 13 d., trečiadienis
Laikas: 18:00 val.
Trukmė: 1 val.
Vieta: nuotolinė paskaita
Atvirų durų dienų kaina: 5 €
Įprasta kaina: 20 €

Registruokitės 👇

Data: gegužės 13 d., trečiad.., 18 val. Trukmė: 1 val. Atvirų durų dienų kaina: 5€ (įprasta kaina: 20 €) Vieta: Nuotolinė paskaita. Prisijungimo nuorodą atsiųsime prieš paskaitą el. paštu. Sužinokite, kodėl kyla autistinis išsekimas ir kaip susigrąžinti gyvenimo kokybę. P***a...

06/05/2026

Kaip reaguoti, jei vaikas jums atsiskleidė, kad nėra heteroseksualus? Kokie jausmai gali aplankyti? Kaip neprarasti ryšio su savo vaiku? Apie tai ir daugiau pasakoja Depresijos įveikimo centro psichologė Gintarė Šėmytė.
- - - - - - - - - - -
Registruotis konsultacijai pas Gintarę 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

30/04/2026

Ar psichologinis smurtas yra normalizuotas visuomenėje?

Kartais gali atrodyti, kad psichologinis smurtas „praslysta“ kaip normalus, įprastas elgesys, nes žmonėms tiesiog trūksta žinių, kaip atpažinti psichologinį smurtą. Be to, psichologinis smurtas, dar vadinamas emociniu smurtu, nėra toks akivaizdus (kaip, pavyzdžiui, fizinis), jis nepalieka žymių, todėl jį pastebėti gali būti sunkiau ir dėl to.
Psichologinis smurtas – tai smurto forma, galinti sukelti psichologinę traumą, įskaitant nerimą, depresiją ar potrauminį streso sutrikimą (Duman, 2019). Psichologinio smurto apraiškomis gali būti laikomas ignoravimas, izoliavimas, tyčiojimasis, žeminimas, atskirtis, manipuliacija, nuolatinė kritika, kontrolė, menkinimas, jausmų nuvertinimas, kaltinimas, kad esate „per daug jautrus“, elgesio taisymas ir kt.

Toks smurtas gali likti nepastebėtas daugelį metų, nes nėra akivaizdžių fizinių smurto įrodymų. Ypač, jei žmogus vaikystėje patyrė psichologinį smurtą iš savo tėvų, suaugęs jis gali gyventi net nesuvokdamas, kad prieš jį buvo smurtaujama, ir toliau nepastebėti psichologinio smurto kitose gyvenimo situacijose.

Pavyzdžiui, psichologinis smurtas kai kuriose aplinkose gali būti laikomas:

👉auklėjimo forma šeimoje
👉„griežtu“ vadovavimu darbe
👉„drama“ santykiuose
👉juokais tarp draugų

Tokie pateisinimai ir yra psichologinio smurto normalizavimo forma. Taigi svarbu atpažinti psichologinį smurtą ir neleisti jo „teisinti“, nes toks smurtas stipriai veikia žmogaus psichologinę gerovę.

Psichologinis smurtas gali visiškai kontroliuoti žmogaus gyvenimą, smarkiai paveikti jo jausmus ir mintis. Žmogus gali jaustis nesaugus ir neužtikrintas savo aplinkoje, netgi savo paties namuose. Psichologinis smurtas gali sunaikinti artimus santykius, draugystes ir netgi žmogaus santykį su savimi, tačiau tik nedaugelis tai suvokia, nors tai yra esminė problema, kurią būtina pripažinti tiek asmeninės, tiek visuomenės psichinės sveikatos labui (Engel, 2023).

Atpažinus psichologinį smurtą, svarbu nenutylėti ir jį įvardinti. Jei pastebime, kad su smurtu susiduria artimasis, galime jam taip pat padėti atpažinti, kas vyksta, ir kartu ieškoti sprendimų. O ir patiems patyrus psichologinį smurtą, svarbu prisiminti savo ribas ir stengtis jas užtikrinti bei kreiptis reikiamos pagalbos, nelaukiant, kol problema atrodys „didesnė“ už mus.

– Klinikinis psichologas Tomas Uleckas

Registruotis psichologo konsultacijai 👇
https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

Depresijos gidas 👇
https://depresijosiveikimas.lt/depresijos-gidas/

29/04/2026

Jaunų žmonių atsiskyrimas nuo tėvų, išsikraustymas iš namų - kodėl jis gali būti sunkus tiek tėvams, tiek vaikams? Ar tikrai tai reikalinga? Kas gali nutikti per ilgai užsibuvus pas tėvus? Apie tai pasakoja Depresijos įveikimo centro psichologė Gintarė Šėmytė

Registruotis konsultacijai pas Gintarę galite: https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

28/04/2026

Depresyvios būsenos dažnai lydi pilkos kasdienybės pojūtis ir energijos trūkumas paprasčiausiems darbams. Kai slogi nuotaika užsitęsia, gali būti sunku rasti jėgų žengti pirmąjį žingsnį pokyčių link.

Svarbu žinoti, kad emocinę būseną galima mokytis reguliuoti nuosekliai, naudojant mokslo patikrintus metodus.

„BE DEPRESIJOS“ – tai psichologės-psichoterapeutės Aušros Mockuvienės sukurta 10 savaičių savipagalbos programa internetu. Ji skirta norintiems savarankiškai stiprinti savo emocinę sveikatą.

Programos struktūra:
Aiškumas: 10 savaičių planas, padedantis nepasiklysti procese.
Praktika: Vaizdo paskaitos ir užduotys, orientuotos į būsenos stebėjimą.
Lankstumas: Programa atliekama individualiai, be prisirišimo prie datos (prieiga – 100 dienų).
Profesionalumas: Turinys sukurtas remiantis ilgamete psichoterapine, darbo su žmonėmis, turinčiais depresijos simptomų, patirtimi.

👉 Daugiau informacijos apie programą: www.savipagalba.lt

10 sav. internetinė savipagalbos programa: 20 val. vaizdo paskaitų, praktinės užduotys ir kassavaitiniai klausimų-atsakymų(Q&A), dalyvių pasidalinimų susitikimai su psichologe-psichoterapeute. 7 d. pinigų grąžinimas.

28/04/2026

Kaip palaikyti draugystę?

Turėti draugų ar būti draugu kitam yra praturtinanti patirtis, kuri stipriai siejasi su didesniu pasitenkinimu gyvenimu. Draugystės patyrimas nėra savaiminis procesas, kuris tiesiog vyksta, tai abiejų žmonių pastangos auginti santykį. Todėl daug svarbiau ne draugų kiekis, o santykių su jais kokybė.

Štai keletas būdų, kaip turiningai leisti laiką kartu:

📍Kalbėkitės iš esmės.
Jei galite neskubėti ir būti kartu netrukdomi, tai puiki erdvė išgirsti kito lūkesčius, svajones, nuogąstavimus, o taip pat ir pačiam pasidalinti savo vidiniais išgyvenimais. Būkite atidžiu pašnekovu, kuris nuoširdžiai nori geriau pažinti žmogų priešais.

📍Užsiimkite bendrom veiklom.
Keliaukite kartu su draugu, eikite į žygius, koncertus, gaminkite vakarienę, lipdykite, šokite, sportuokite kartu. Bendros veiklos kurs patirtis ir prisiminimus, kurie išliks ilgam atminty.

📍Garsiai įvertinkite.
Atkreipkite dėmesį į draugo pastangas ir išreikškite dėkingumą. Pastebėkite savo jausmus ir išsakykite, kai jus nudžiugina, kai jaučiatės įvertintas, mylimas, tokiu būdu ir jūsų draugas gaus atgalinį ryšį.

📍Išsakykite savo poreikius.
Lygiai tiek pat kiek malonūs ir teigiami dalykai, santykį augina ir skausmingas atvirumas. Gebėjimas išsakyti draugui, ko jums trūksta arba yra per daug santykyje, atveria galimybę draugui geriau jus suprasti bei kartu ieškoti sprendimo.

Registruotis konsultacijai https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

27/04/2026

Traumų ir depresijos ryšys: kaip jį suprasti ir sau padėti?

Dažnai depresijos šaknys slypi praeities patirtyse, kurios iki šiol veikia mūsų savijautą.
Šioje paskaitoje gilinsimės į tai: kaip išgyventos traumos tampa depresiškų būsenų pagrindu ir kaip šis supratimas gali tapti raktu į gijimą.

Kviečiame į paskaitą, susitikimą gyvai, kuriame kartu su Depresijos įveikimo centro įkūrėja ir vadove, psichologe-psichoterapeute Aušra Mockuviene ieškosime atsakymų į klausimus.

Susitikimo informacija:
Kada: Gegužės 9 d. (šeštadienis), 11:00 val.
Trukmė: 1,5 val.
Vieta: Depresijos įveikimo centras, Lvivo g. 7-12, Vilnius.
Lektoriai: Aušra Mockuvienė, psichologė-psichoterapeutė.
Registruotis 👇
https://depresijosiveikimas.lt/produktas/traumu-ir-depresijos-rysys/

Data: Gegužės 9 d., šeštad., 11 val.Trukmė: 1,5 val.Atvirų durų dienų kaina: 15€ (įprasta kaina: 30 €)Vieta: Depresijos įveikimo centras, Lvivo g. 7-12, Vilnius Dažnai depresijos šaknys slypi praeities patirtyse, kurios iki šiol veikia mūsų savijautą. Šioje paskaitoje gilinsimė...

23/04/2026

Kur baigiuosi "aš" ir prasidedi "tu"?🫂

Gyvename individualistinėje visuomenėje, kurioje orientuojamės į asmeninius tikslus, tobuliname savo charakterio savybes ir rūpinamės savo problemomis. Tačiau šiuolaikinės socialinės teorijos vis labiau tolsta nuo požiūrio į žmogų kaip į pilnai nepriklausomą, atskirą individą. Vietoje to, vis ryškesnė tampa mintis, kad žmogus - tai santykių subjektas; tas, kurio savęs suvokimas yra kuriamas būtent socialinių ryšių.

Savo moksliniame straipsnyje Atkinson ir kiti (2019) nagrinėja sąryšį tarp individo ir bendruomenės gerbūvio, ir teigia, kad pastarasis priklauso ne nuo kiekvieno iš bendruomenės narių geros savijautos, bet nuo joje egzistuojančių santykių kokybės. Jie aptaria apskritai kitokį, nei individualistinis, požiūrį į žmogų:
👥Santykiai kuria žmogų. Vietoje jau susiformavusio, "pilno" žmogaus, einančio į santykį su kitu, tyrėjai kalba apie tai, kad įvairūs santykiai žmogų formuoja. Nuo pat gimimo esame specifinėje aplinkoje, jau egzistuojančiame pasaulyje. Būtent santykyje (su žmonėmis, fizine aplinka, veiklomis) vystosi tapatybė, požiūriai, vertybės.
👁️Save matome per kitus. Tai, kaip suvokiame pasaulį ir save, formuojasi per bendravimą su kitais. Savo gyvenimus suprantame matydami, kaip jie persidengia su kitų perspektyvomis - girdime jų istorijas ir atpažįstame save arba ne; žiūrime filmus ir susitapatiname su veikėjais arba jaučiamės priešingai.

Panašias idėjas plėtoja ir Donati (2016). Santykiai, jo teigimu, sukuria savo struktūrą - sąlygas, kurios apibrėžia ribas ir galimybes: kas leistina, kas sveikintina, kokios progos atsiranda būtent dėl ryšių su žmonėmis. Autorius taip pat pabrėžia, kad kai žmonės orientuojasi vienas į kitą, jie sukuria „santykinį bendrąjį gėrį" (angl. relational good) - kažką, ko vienam pasiekti neįmanoma.

Jei taip, tai individualizmas nėra laisvė - o tik iliuzija, kad galime egzistuoti atskirai.

- Klinikinė psichologė Gintarė Šėmytė

Registruotis psichologo konsultacijai 👇
https://depresijosiveikimas.visitorify.com/

Depresijos gidas 👇
https://depresijosiveikimas.lt/depresijos-gidas/

22/04/2026

– nemaloni ir dažnai nesuprantama emocija, tačiau ji gali padėti suprasti, ko iš tiesų trokštame.

Registruotis konsultacijai pas psichologę Moniką Pužaitę 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?