Depresijos įveikimo centras

31/07/2025

Turbūt kiekvienas esame buvę situacijoje, kai negalime užmigti, nes jaudinamės dėl rytojaus – galbūt laukia sunki diena, pristatymas darbe ar susitikimas su naujais žmonėmis. Šis jausmas – nerimas – kviečia kuo greičiau „išspręsti" nežinomybę. Tuomet atrandame įrankį nerimui malšinti – scenarijų kūrimą. Nors realybėje šis įprotis dažnai žmones tik erzina ir įsuka į painias minčių spirales, jis turi ir naudą. Įvairiausių blogų scenarijų apsvarstymas gali jaustis lyg apsiginklavimas, tarsi pasiruošimas kovai, jei jau tektų kautis. Tik ar tai iš tiesų veikia?

Dažnai šio pergalvojimo varomoji jėga nėra patys blogi dalykai, kurie galėtų nutikti, o baimė, kad nesame pakankamai stiprūs ir gebantys tuos dalykus atlaikyti. Tačiau jei anksčiau esame atsigavę po ginčo, nesėkmingos dienos ar padarytos klaidos, kodėl manome, kad dabar staiga pritrūksime stiprybės? Visų atsakymų žinoti negalime ir to visai nereikia. Galbūt turima patirtis gali būti resursas, kuris padėtų nežinomybę prisijaukinti, o ne nuo jos bėgti.

-Klinikinė psichologė Gintarė Šėmytė

Registruotis konsultacijai 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?

30/07/2025

Ar dažnai jaučiate nepasitikėjimą savimi ir esate linkę nuvertinti savo sugebėjimus? Jei taip, tai gali būti, kad susiduriate su apsimetėlio sindromu. Kas gi tai yra? Apsimetėlio sindromas – tai fenomenas, pasireiškiantis stipriu nepasitikėjimu savo įgūdžiais, intelektiniais sugebėjimais ir kompetencijomis profesinėje arba akademinėje veikloje.

Patirdami apsimetėlio sindromą galite nuolatos jaustis, lyg bandote įtikinti aplinkinius, kad iš tiesų kažką sugebate, nes viduje jaučiatės nepakankami. Gali lydėti jausmas, kad jūsų įdedamų pastangų niekada neužtenka. Kai patiriate sėkmę, gali atrodyti, kad pasisekė netyčia arba eilinį kartą „praslydote“. Vis vien išlieka jausmas, kad jūsų pasiekimas yra netikras, atsitiktinis, o jūs iš tikrųjų nieko svarbaus nepadarėte, kad jums pavyktų. Patyrus sėkmę sukyla trumpalaikis palengvėjimas, kad aplinkiniai jūsų nenuvertins ir nesulauksite pažeminimo, tačiau greitai vėl apima baimė ir nerimas, kad visi tuojau išsiaiškins, kad jūs visgi nieko nesugebate ir jums tiesiog „pasisekė“. Jaučiatės, lyg nuolatos apsimetinėjate, kad iš tikrųjų esate vertas savo pasiekimų ar užimamos pozicijos. Jums sunku priimti komplimentus, nes manote, kad aplinkiniai nemato „tikrojo“ jūsų ir jūs iš tikrųjų nesate vertas gražių žodžių ir teigiamų įvertinimų.

Skaityti daugiau: https://depresijosiveikimas.lt/.../25/apsimetelio-sindromas/

Registruotis konsultacijai pas psichologą Tomą Ulecką 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?

Apsimetėlio sindromas – tai fenomenas, pasireiškiantis stipriu nepasitikėjimu savo įgūdžiais, intelektiniais sugebėjimais ir kompetencijomis profesinėje arba akademinėje veikloje.

29/07/2025

Būti su savo jausmais reiškia leisti sau juos pilnai išgyventi – nebandant jų slopinti, išvengti ar pabėgti nuo to, kas kyla viduje. Tai nereiškia paskęsti savo emocijose ar nuolat apie jas galvoti. Tai - leidimas jausmams būti, neskubant jų taisyti ar keisti.

Dažnai gali būti sunku tiksliai įvardyti, ką jaučiame. Pirmas žingsnis gali būti tiesiog pastebėti kūno pojūčius - spaudimą krūtinėje, dilgčiojimą rankose, šaltį, karštį, švelnumą ar šiurkštumą.

Net pastebėjus šiuos pojūčius, gali būti sunku juos priimti, ypač jei iki šiol buvo įprasta jausmus slopinti ar ignoruoti. Gali ir kilti noras viską paaiškinti ar suprasti, tačiau tai tik atitolina nuo paties pajautimo. Mūsų tikslas nėra visada jaustis gerai ar ramiai, bet išmokti priimti tai, kas kyla viduje - su kantrybe ir atjauta.

Kaip pradėti?
• Skirti akimirką sustoti ir pastebėti pojūtį.
• Paklausti savęs – kurioje kūno vietoje tai jaučiu?
• Pabandyti apibūdinti – ar jis lengvas, sunkus, malonus, nemalonus?
• Leisti pojūčiui tiesiog būti - be spaudimo jį pakeisti.

Tai iš pradžių gali būti keista ar sunku, tačiau skiriant dėmesio savo vidinei patirčiai, laikui bėgant tampa lengviau priimti save įvairiose gyvenimo akimirkose.

Jei jaučiate, kad norite pažinti savo jausmus ar ieškote saugios erdvės vidiniam tyrinėjimui – kviečiu kreiptis į psichologą.
Kartais švelni palyda gali tapti vertingu žingsniu link didesnio ryšio su savimi.

- klinikinė psichologė Ėlėja Atkočiūnas.

Registruotis konsultacijai 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2494/

28/07/2025

🔄 VĖL TAS PATS…

Kartais atrodo, kad keičiame partnerius, draugus, karjeros kryptis, darbus, net miestus – bet istorijos kartojasi. Įsitraukiame į naujus santykius, tačiau po kurio laiko vėl iškyla panašūs konfliktai, nusivylimai ar nesaugumas. Pradedame naują darbą ar net pasirenkame visai kitą profesinį kelią, tačiau netrukus vėl jaučiame neįvertinimą, motyvacijos stoką ar tą pačią įtampą. Pakeičiame gyvenamąją vietą, ritmą – bet emocinis fonas lieka panašus.

Tokiose situacijose ima kilti klausimai: Kodėl man visada taip nutinka? Kas su manimi negerai? Ką iš tiesų turėčiau keisti?

Verta žinoti, kad žmonės dažnai nesąmoningai atkartoja ankstyvosios patirties emocinius ar elgesio modelius. Pasirenkame ne tai, kas naudinga ar saugu, o tai, ką atpažįstame – net jei tai mums netinka, riboja ar skaudina. Šie modeliai formuojasi dar vaikystėje: per santykius, patirtis ir aplinką, kurioje augome. Dėl to vėl ir vėl atsiduriame panašiose situacijose, kurios pažadina tuos pačius vidinius išgyvenimus – pavyzdžiui, atstūmimą, nesaugumą, kaltę ar nuolatinę įtampą.

Tačiau šie modeliai nėra nuosprendis – juos galima keisti. Terapijoje galima mokytis juos atpažinti, suprasti jų kilmę, veikimo principus ir išmokti reaguoti kitaip – ne tik keisti išorę, bet keistis iš vidaus. Tai nėra greitas procesas, tačiau jis pagerina savijautą, santykius, priimamus sprendimus ir gyvenimo kokybę.

Jei atpažįsti save šiuose žodžiuose – kviečiu pasikalbėti. Kartais pirmas žingsnis yra ne keisti viską aplink save, o drąsiai pažvelgti į tai, kas mūsų viduje.

Registruotis konsultacijai pas psichologę Moniką Pužaitę 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?

24/07/2025

Neretai žmonės susiduria su depresija, nes per gyvenimą taip ir neišmoksta priimti bei siekti to, ko yra verti. Jie ignoruoja savo poreikius, nuolaidžiauja kitiems siekdami pritarimo, vengia išreikšti savo nuomonę ar pasakyti, ko nori. Juos dažnai lydi kaltės jausmas vien dėl to, kad nori kažko sau – nors tai yra visiškai natūralu ir žmogiška.
Nuolatinis kitų poreikių tenkinimas, apleidžiant savus, gali suteikti trumpalaikį palengvėjimą – pritarimą ar apsaugą nuo kritikos. Tačiau ilgainiui jaučiama vis mažiau pasitenkinimo bei stiprėja vidinis konfliktas. Žmogui sunku išbristi iš užburto rato, nes norint kažką keisti kamuoja kaltė. Tačiau nepadarius šio žingsnio sunku tikėtis geresnės emocinės savijautos - Psichologė Karolina Baranova.

Jei tai tau artima, išgyveni ką nors panašaus, kviečiu registruotis konsultacijai:
https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/1741/

22/07/2025

🔸Ar galiu įveikti depresiją?🔸

🔹Stigma🔹

Tuo atveju, kai žmogus jau pradeda suprasti ar įtarti, kad serga – viena svarbiausių priežasčių, dėl kurios žmonės neieško pagalbos, yra stigma. Stigma įtakoja žmonių įsitikinimus ir įsivaizdavimus apie depresiją: kai kurie tiki, jog depresijos būsena yra tik asmens silpnumo įrodymas arba charakterio yda. Tai labai rimta klaida, nes kaip ir bet kuris kitas sutrikimas (diabetas, artritas ar hipertenzija), klinikinė depresija yra rimta būsena. Norint kad ji pasikeistų, svarbu rasti tinkamą informaciją ir profesionalią pagalbą, taip pat pačiam būti aktyviu savo sveikimo proceso dalyviu.

Registruotis konsultacijai 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?

18/07/2025

Ar esi pastebėjęs(-usi), kad džiaugsmas kartais išgąsdina?

Atrodo, kad viskas sekasi gerai – yra gražių akimirkų ir lengvumo. Tačiau kažkas viduje sustabdo ir neleidžia pilnai pasidžiaugti.

Tai gali būti susiję su ankstesnėmis patirtimis – ypač jei gyvenime teko išgyventi netekčių, nusivylimų ar nenuspėjamumo. Gali likti jausmas, kad džiaugsmingos akimirkos yra trapios – vos tik pajunti džiaugsmą, jis greitai pasikeičia ar pradingsta.
Tokie išgyvenimai palieka vidinę žinutę, kad džiaugtis nėra saugu, ir išmokstame apsauginių strategijų.
Gali kilti tokios mintys: “Nesitikėk per daug – gali tekti nusivilti“, arba “Būk pasiruošęs blogiausiam – tada neskaudės taip stipriai.“
Nors šios mintys turi apsauginę funkciją – jos siekia apsaugoti nuo skausmo – tuo pačiu jos atitolina nuo džiaugsmo, artumo, gyvybingumo.
Kitą kartą, kai kils baimė džiaugtis, gali švelniai sau priminti: “Taip, praeityje buvo skaudu. Bet dabar aš jau kitoks(-ia). Galiu priimti ir džiaugsmą, ir liūdesį – ir vis dar būti saugus(-i).“
Tai svarbu – nes tikslas yra praplėsti savo vidinį „tolerancijos langą“: gebėjimą išbūti su visais gyvenimo atspalviais – tiek šviesiais, tiek tamsesniais.

Jei norisi apie tai pasikalbėti giliau – esi kviečiamas(-a) į konsultaciją su psichologe Ėlėja:
👉

Ėlėja Atkočiūnas klinikinė psichologė  +370 607 06281  eleja@depresijosiveikimas.lt Registruotis internetu Kiekvienais metais daug žmonių susiduria su įvairiomis psichikos sveikatos problemomis, tačiau tik nedaugelis ieško profesionalios pagalbos. Man būtų malonu dirbti su jumis i...

15/07/2025

🔸Ar galiu įveikti depresiją?🔸

🔹Kreipkitės pagalbos🔹

Negalite tiesiog nuspręsti „suimti save į rankas” ir pasijusti kitaip. Kaip ir negalite tiesiog nuspręsti nebesirgti cukriniu diabetu. Tad kreiptis pagalbos yra labai svarbu.

80-90% žmonių, kurie sulaukia gydymo, pasijunta geriau per 3-8 savaites. Deja, daugiau nei 70% kenčiančių nuo depresijos žmonių niekada neieško arba nesulaukia tinkamos pagalbos dėl daugelio skirtingų priežasčių. Daugelis žmonių neieško pagalbos vien todėl, kad jie nevertina savo būsenos rimtai, neatpažįsta depresijos ženklų arba vertina juos, kaip savo silpnumo įrodymą.

Registruotis konsultacijai 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?

10/07/2025

Dažnai ilgalaikės terapijos metu kyla klausimas, kas bus, jei per daug prisirišiu prie savo terapeuto, ar tuomet prarasiu savarankiškumą, autonomiją ir tapsiu priklausomas?

Prieš kurį laiką aptikau atsakymą į šį klausimą, ir tame atsakyme teigiama, kad prisirišimo jausmas terapijos metu– tai priklausomybė, kurios reikia vengti, kad jis reiškia, jog terapeutas jumis manipuliuoja, tikslingai siekia pririšti prie savęs ir padaryti priklausomu, nes taip uždirba pinigus, pranešime žiniasklaidai rašo A. Mockuvienė.

Taip pat pastaruoju metu ne vienas pokalbis su klientais ir pažįstamais žmonėmis vyko būtent apie tai. Apie tai, kaip baisu ir jautru pajusti, kad prisirišu, apie tai, kad prisirišimo jausmas gali būti nesavarankiškumo ženklas, apie svarstymus, kad galbūt toks jausmas rodo, jog reikia nutraukti terapiją.

Skaityti daugiau:

Dažnai ilgalaikės terapijos metu kyla klausimas, kas bus, jei per daug prisirišiu prie savo terapeuto, ar tuomet prarasi...

08/07/2025

🔸Ar galiu įveikti depresiją?🔸

🔹Depresija – išgydoma liga🔹

Depresija (net ir jos sunkiausios formos) yra išgydoma, o taikant Jums tinkamus gydymo, įveikimo ir savipagalbos būdus prognozės yra labai palankios. Daugiau nei 80% žmonių, patiriančių depresiją, gali sėkmingai pasveikti. Taigi sakome taip – galite įveikti depresiją.

Žinoma, kuo anksčiau kreipsitės pagalbos, kuo geriau pavyks susivokti, kokios Jūsų asmeninės depresijos priežastys ir kaip geriausiai galite su šiais sunkumais tvarkytis, tuo didesnė sėkmės tikimybė ir tuo mažesnė depresijos pasikartojimo tikimybė ateityje.

Registruotis konsultacijai 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?
🔸🔸

03/07/2025

🔸 Kaip apsisaugoti? 🔹

Vardindamas galimus prevencinius veiksmus psichologas Antanas Mockus pateikė daug pavyzdžių: „Pirmiausia, patiriamus emocinius sunkumus (įtampą, nerimą, depresiškumą, perdegimą) patartina aktyviai spręsti dar iki vaiko gimimo, pavyzdžiui, lankant psichologo konsultacijas.

Taip pat reikėtų didinti atsparumą esamam ir būsimam stresui, skiriant daugiau laiko poilsiui, miegui, fiziniam aktyvumui, mokantis atsipalaiduoti meditacijos praktikų, pavyzdžiui, dėmesingo įsisąmoninimo (angl. mindfulness), pagalba, be to, rūpinantis pilnaverte ir sveika mityba“, – vardino A. Mockus.

Psichologas pridūrė, jog ypatingai svarbu gerai apgalvoti ir planuoti gyvenimą po vaiko gimimo – kaip bus pasiskirstoma vaidmenimis, darbais, kokias resursais bus remiamasi – gal yra pagelbėti galėsiančių artimųjų, o gal verta jungtis prie jaunų šeimų bendruomenių, kur būtų terpė pasidalinti rūpesčiais ir išgirsti, kaip kiti sprendžia tuos pačius sunkumus.

| Visą straipsnį galite rasti:

„Depresija suserga apie 10-15 proc. visų pagimdžiusiųjų, o dar apie 20-30 proc. moterų nesikreipia pagalbos, nors nuolat jaučiasi blogai ir gyvena ...

02/07/2025

Ar kada susimąstėte, kas iš tiesų įvyksta psichoterapijos kabinete? Kas padeda žmogui ne tik atsiverti, bet ir iš tiesų keistis? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojau savo tyrime “Egzistencinės psichoterapijos veiksmingumo kokybinė analizė: ilgalaikių psichoterapijos klientų perspektyva”. Jame kalbinau žmones, kurie ilgai lankė egzistencinę psichoterapiją ir dalinosi, kas jiems padėjo keistis.

📌 Terapinis santykis – įrankis pokyčiui

Santykis su terapeutu – pagrindinis veiksnys, kurį klientai įvardijo, kaip lemiantį pokyčius terapijos metu. Jie dalinosi, kad priimantis, saugus, palaikantis, ilgalaikis bei erdvės suteikiantis santykis su terapeutu yra lyg įrankis, kuriuo galima siekti pokyčių.

Skaityti daugiau: https://depresijosiveikimas.lt/2025/07/02/psichoterapija-klientu-akimis-kas-man-padeda-keistis/

Registruotis konsultacijai 👉 https://depresijosiveikimas.visitorify.com/.../300/2553/?

Ar kada susimąstėte, kas iš tiesų įvyksta psichoterapijos kabinete? Kas padeda žmogui ne tik atsiverti, bet ir iš tiesų keistis? Į šiuos klausimus atsakymų ieškojau savo tyrime “Egzistencinės psichoterapijos veiksmingumo kokybinė analizė: ilgalaikių psichoterapijos klientų perspek...