Alergija Astma Imunologija - AAI

11/12/2020

"Alergija" cukrui

Vis dažniau girdime – mažinkite cukraus kiekį maisto produktuose. Gamintojai netgi lenktyniauja vieni su kitais, kas įdės mažiau cukraus į savo gaminį: duoną, sausainius, pyragą. Kovojant su cukraligės epidemija, tai yra būtina. Visuomenėje gajus mitas, kad cukrus gali sukelti alergiją. Tačiau ar tai tiesa? Pasidomėkime, ką kalba mokslininkai.

Kai kalbame apie cukrų, turime omenyje angliavandenius, įskaitant paprastuosius cukrus (monosacharidus): gliukozę, fruktozę ir galaktozę, lygiai kaip ir disacharidus – sacharozę. Moksliniai tyrimai nenurodo jokių duomenų apie imunologinių IgE nulemtą reakcijų buvimą vartojant cukrų. Tačiau vartojant cukrų galimas jo metabolinis netoleravimas dėl fermentinio žmogaus žarnyno dicharidazių nepakankamumo. Netoleravimas pasireiškia viduriavimu ar kitu žarnyno funkcijų sutrikimu.

Fermentų - laktazės, maltazės ir sacharazės - nepakankamumas sukelia malabsorbcijos sindromą atitinkamam cukrui. Angliavandenių fermentų nepakankamumas gali būti įgytas arba įgimtas. Dažniausias įgimtas yra laktazės fermento nepakankamumas. Lietuvių populiacijoje jis sutinkamas iki 30 proc.
Dėl įtariamos „cukraus“ alergijos dažnai pacientai įtaria gaiviuosius gėrimus, o ypač populiariąją koka-kolą.

Visuomenėje plintanti nuomonė, kad konservantai sukelia alergines reakcijas yra gerokai perdėta. Beje, koka kola buvo tiriama kaip viena padidėjusio aktyvumo priežasčių vaikams.

Įrodyta, kad ne cukrus, o dirbtinis saldiklis – aspartamas tikrai įtakoja vaikų psichiką ir sukelia jos dirglumą.

07/10/2020

ALERGIJA KARVĖMS

Kaip gera vasarą matyti karvių bandą rasotose pievose. Neskubriai romios karvutės rupšnoja žolę.Tik , gaila, dabar jau rečiau matome tokį mielą vaizdą.

Bet pakalbėkime apie kitus dalykus - apie alergiją. Alergija karvės pienui yra pati dažniausia maisto alergijos rūšis ir nuo jos pirmiausia kenčia kūdikiai, kurių mamos neturi pieno ir jų žindyti neišgali.Tad joms tenka tenkintis tik mišinėliais, pagamintais iš karvės, ožkos ar sojos pieno. Apie alergiją karvės pienui yra prirašyta daug mokslinių ir populiarių straipsnių, todėl apie tai čia nekalbėsim. Paliesiu kitą, labai retą temą- apie alergiją karvei, jos odai, kailiui ar plaukams. Veterinarijos specialistai gal geriau žinos, kaip tas karvutės apdangalas turėtų būti įvardijamas.

Kaip žinia, alergija - tai neįprasta reakcija į aplinkose esančias įprastines medžiagas: maisto produktus, žiedadulkes, vaistus, naminių gyvūnėlių kailį ir kita. Ji pasireiškia įvairiai . Štai kokios esti alerginės ligos:

Alerginis kontaktinis dermatitas – tai odos uždegimas, kilęs alergeno kontakto vietoje dėl lėtosios alerginės reakcijos.

Alerginis rinitas – nosies gleivinės uždegimas, jo simptomai – čiaudulys, nosies niežėjimas, vandeningos išskyros ir gleivinės užburkimas.

Anafilaksija – reta, bet gyvybei grėsminga, ūmi, išplitusi alerginė reakcija į kartotinai patekusį alergeną; paprastai pažeidžiamos keturios organų sistemos: odos, kvėpavimo, virškinimo ir širdies – kraujagyslių.

Angioedema, arba Kvinkės edema, – tai riboti, asimetriški, ypač lūpų arba vokų odos, taip pat gleivinės patinimai, neniežtintys, kiek skausmingi.

Dilgėlinė – labai niežtintis bėrimas rausvomis pūkšlėmis.

Mokslinėje literatūroje aprašomi pavieniai atvejai, kai įsijautrinus alergijai karvės odai, atsirasdavo alerginė sloga ir alerginis kontaktinis dermatitas. Ši alergijos rūšis kildavo todėl, kad fermeriai, kurie dažnai glostydavo savo karvutes, ir po kurio laiko pradėdavo staiga čiaudėti, net dusti, o kai kuriems išberdavo delnus. Jiems išsivystydavo alergija karvės odai ar kailiui. Pačios karvės alergija neserga, bet jų veršiukai, kaip ir žmonės gali sirgti alergine sloga. Bet nieko čia baisaus, nuo slogos nemirštama.

01/10/2020

Dilgėlinė

Tai niežtintis odos bėrimas – balkšvos ar rausvos spalvos pūkšlės, dažniausiai išnykstančios per 24 val. Pūkšlėms būdingas niežulys ir odos paburkimas.

Dilgėlinę gali sukelti:

• Maistas (kiaušiniai, žuvis, riešutai, vaisiai ir kt.);
• Vaistai (penicilinas, sulfanilamidai, hormonai ir kt.);
• Žiedadulkės, pelėsiai, gyvūnų plaukų dalelės ir kt.;
• Vabzdžių (bičių, širšių) nuodai;
• Fiziniai veiksniai (vėjas, šaltis).

Sergantiesiems lėtine dilgėline, 50% atvejų priežasties nustatyti nepavyksta, todėl diagnozuojama taip vadinama idiopatinė(spontaninė) dilgėlinė. 30-45% atvejų sergantiems lėtine dilgėline, atlikus sudėtingus tyrimus diagnozuojama autoimuninė dilgėlinė. 5% atvejų lėtinę dilgėlinę gali sukelia maisto priedai (dažai, konservantai ir kt.).

Paskyrus gydymą, daugumai sergančiųjų lėtine dilgėline ligos simptomai pranyksta per vienerius metus.

11/05/2020

Dėl įvairių aleginių susirgimų nežinote kur kreiptis? Prof. Rūta Dubakienė suteiks konsultaciją.

Alergologijos privačioje klinikoje konsultuojami ir gydomi kūdikiai, vaikai ir suaugusieji sergantys įvairiomis alerginėmis ligomis (atopiniu dermatitu, alerginiu kontaktiniu dermatitu, dilgėline, alerginiu rinitu, bronchine astma). Alerginių ligų diagnostika, gydymas ir ligonių mokymas vyksta pagal alergologo ir klinikinio imunologo darbo apimtis nustatytas Lietuvos Sveikatos apsaugos ministerijos alergologo ir klinikinio imunologo standartu bei pagal alergologo ir klinikinio imunologo licenciją.
Klinikoje konsultuoja aukščiausios kategorijos gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė, habilituota medicinos daktarė, eilės tarptautinių alergologų organizacijų narė, pirmojo lietuviško vadovėlio „Alergologija“ autorė, Lietuvos valstybinės mokslo premijos laureatė, Lietuvos mokslų akademijos tikroji narė. Daugiau nei 600 publikacijų autorė, pirmosios interneto alergologijos svetainės „Alergija, astma, imunologija“ kūrėja, UAB „Perspektyvos“ Alergologijos klinikos direktorė Rūta Dubakienė, turinti 40 metų stažą alergologijoje.

Alergologijos klinikos išskirtinės paslaugos:
• Alerginiai mėginiai su komerciniais ir individualiai pagamintais alergenais,
• individualios dietos sudarymas, sergant maisto alergija,
• sergančiųjų alerginėmis ligomis nėščiųjų sekimas iki gimdymo, nėščiųjų alerginių ligų gydymo plano nėštumo ir gimdymo metu sudarymas,
• alerginių ligų : alerginės slogos, šienligės, bronchinės astmos gydymas specifine imunoterapija,
• namų dulkių erkių ir kitų alergenų nustatymas namų dulkių pavyzdžiuose
• alergijos vaistams nustatymas kraujo krešumo metodu,
• provokaciniai akių junginės mėginiai su alergenais,
• rinomanometrija (nosies provokacinis mėginys su alergenais)
• plaučių funkcijos tyrimas, sergant alerginėmis ligomis ir astma,
• alergijos kosmetikai ir cheminėms medžiagoms nustatymas ( odos lopo mėginiai)
• imunologiniai tyrimai – plataus spektro specifinių IgE nustatymas ligonio kraujo serume,
• alergenų komponentų nustatymas ImmunoCAP aparatu
• sergančiųjų alerginėmis ligomis mokymas
• ilgalaikės alergiško vaiko gydymo ir profilaktikos programos sudarymas

Alergologijos klinikos adresas: Santariškių 111 – 35 , Vilnius
Išankstinė registracija tel. 8 654 33825
www.rutadubakiene.com

11/05/2020

Koronavirusas ir alergija

COVID -19 sukelta pandemija sukelė ypatingą sergančiųjų alerginėmis ligomis susirūpinimą savo sveikatos būkle. Eilė alergologus vienijančių tarptautinių organizacijų: Europos alergologų ir klinikinių imunologų akademija ( EAACI), EFA, ARIA-MASK,WAO( Pasaulinė alergijos organizacija), GINA skelbia mokslinius tyrimus ir rekomendacijas šia tema.
Eilėje dokumentų yra akcentuojama, kad alergija nėra rizikos veiksnys susirgti COVID -19 infekcija. Asmenims, užsikrėtusiems COVID-19, sloga ar čiaudulys nėra dažni simptomai. Jei vien tik čiaudite ir sloguojate , mažai tikėtina, kad sergate COVID-19. COVID-19 galima atskirti nuo peršalimo ir alergijos remiantis esminiais simptomais: karščiavimu, sausu kosuliu ir dusuliu. Ypač svarbu tai, kad koronavirusas dažniausiai pažeidžia plaučius ir dažniausiai sukelia sausą kosulį ir dusulį.
Pasirodė straipsnių, kad labai dažnos koronaviruso sukeltos pneumonijos sergantiesiems bronchine astma nėra sunkesnės eigos, nei vien tik koronaviruso sukeltos. Uhane ( Kinija) ištyrus 140 sergančiųjų COIVID- 19 sunkia pneumonija ir astma nerasta „persiklojančių“ simptomų .Tuo įsitikinti , reikalingi platesni tyrimai.
Užburkusi nosis ar uoslės netekimas stebimas COVID-19 atveju gali suklaidinti sergančiuosius alergine sloga. Ir nors alerginiai simptomai yra panašūs į virusinius , todėl gali suklaidinti. Vis tik, jei nėra temperatūros ar karščiavimo pavasarį, ir jei tai kartojasi nebe pirmą sezoną , turime galvoti apie alerginę slogą arba šienligę. Lietuvoje kovo mėnesį žydi lazdynai, alksniai, gluosniai, balandį – beržai.
Alergija žiedadulkėms pasireiškia šienlige - tai yra alerginės slogos: čiaudulys, nosies niežulys, vandeningos išskyros, užburkimas ir alerginio akių uždegimo: akių paraudimas, ašarojimas, niežulys simptomais.

15/10/2017

Alerginės ligos Europoje

Visuomenėje plačiai kalbama apie alergines ligas. Lietuvoje jų dar nėra tiek daug, kiek Europos šalyse, bet sparčiai jas vejamės.Pateikiame ( žr. schemą) moksliniais tyrimais pagrįstus duomenis ( Europos Sąjungos 6-osios Bendrosios programos projektas EuroPrevall ).

18/09/2017

GERIAUSIŲ MOKSLO POPULIARINIMO PROJEKTŲ 2016 –2017 KONKURSE prof. Rūtos Dubakienės projektas“ Žinios apie alergiją Lietuvos visuomenei”, kuriame pateiktas tinklaraštis “ Alergijos ekspertas” ir interneto svetainė “ Alergija, astma, imunologija” laimėjo III-ąją vietą. Ta rodo alergijos problemos svarbą mūsų gyvenime.

19/12/2016

AKTUALU žiemą: ALERGIJA ŠALČIUI.
Alergija šalčiui dažniausiai pasireiškia žiemą, kai lauke šalta, vėjuota ir drėgna. Vos iškišus nosį į lauką, alergiškiems žmonėms parausta ir patinsta oda, ją išberia raudonomis niežtinčiomis pūkšlėmis. Dilgėlinių bėrimų gali atsirasti ant viso kūno, tačiau dažniausiai jie iškyla atvirose kūno vietose, kurias tiesiogiai veikia šaltis – ant rankų, veido, kaklo. Sunkesniais ligos atvejais gali ištinti liežuvis, gerklos, kvėpavimo takai, kilti dusulio priepuolis, nukristi kraujospūdis ar ištikti anafilaksinis šokas – žmogus gali netgi numirti. Klysta tie, kurie mano, kad tai yra tik sezoninė liga – maudynės atvėsusioje jūroje, ant odos nukritęs lietaus lašas ar iš didžiulių atvirų šaldytuvų prekybos centruose dvelkiantis šaltis taip pat gali sukelti alerginę reakciją, pavyzdžiui, išgėrus šalto gėrimo, gali prasidėti pilvo skausmai, viduriavimas.
Alergija šalčiui yra įgyjama, ji gali pasireikšti bet kuriam iš mūsų bet kuriuo gyvenimo tarpsniu. Visiškai nėra būtina, kad tai būtų įgimta ar kartotųsi nuo vaikystės – užtenka vieną kartą įšokti į šaltą jūrą, ir tu iš jos gali išlįsti raudonas kaip vėžys nuo išbėrimo.
Šaltis, kaip ir saulė, nėra tikras alergenas. Tai yra netikra alergija - pseudoalergija, sukelianti alerginių ligų simptomus. Nors šaltis veikia tik atviras kūno vietas, šios alergijos priežasties pirmiausiai reikėtų ieškoti ne aplinkoje, o žmogaus organizme. Įvairūs lėtiniai susirgimai, pavyzdžiui, gastritas, tonzilitas, nesveikas dantis, moterims – dažniau skydliaukės, ginekologinės ligos, tulžies pūslės akmenligė, vyrams – urologiniai, inkstų uždegimai – gali išprovokuoti itin nepalankią mūsų klimate alergiją šalčiui“, - aiškino medikė. Alerginės reakcijos taip pat gali pasireikšti sergant kai kuriomis kraujo ligomis, lėtinėmis infekcijomis, užsikrėtus parazitinėmis žarnyno kirmėlėmis, po bičių ar vapsvų įgėlimo.
Ligą diagnozuoti padeda alerginis šalčio mėginys. Pakanka uždėti ledo kubelį ant vidinio dilbio paviršiaus ir palaikyti tris minutes. Jeigu reakcija teigiama, toje vietoje iškyla kvadrato formos pūkšlė. Šį iš pažiūros paprastą tekstą gali atlikti tik gydytojas alergologas– jis tiksliai nustatys diagnozę ir, jei būtina, skirs vaistų ir nurodys ištirti visą organizmą, ieškant tikrosios alergijos priežasties.
Kad išvengti alergijos šalčiui:
• Negerkite šaltų gėrimų, nevalgykite ledų ar kito šalto maisto;
• Prauskitės tik šiltu vandeniu;
• Prieš einant į lauką, veidą ir rankas patepkite riebu kremu ar tepalu;
• Mūvėkite dvigubas pirštines, pašiltintus batus, apsirenkite šilta.

Konsultuoja prof. Rūta Dubakienė
http://www.rutadubakiene.com/

08/11/2016

Žiniaskaida pastebi

Profesorė Rūta Dubakienė: „Alergologija leidžia pasijusti sekliu“
Evelina Machova, 2016-10-21
Viena garsiausių šalies alergologių, profesorė, habilituota mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikroji narė ir LMA Alergologijos komisijos pirmininkė prof. Rūta Dubakienė sako, kad alergiškų žmonių šalyje daugėja. Tai susiję tiek su genetika, tiek ir su aplinkos veiksniais bei pasikeitusia mityba. Gydytoja pripažįsta, jog pasigenda valstybinio požiūrio sprendžiant alergologijos problemas.
Daugiau skaitykite: http://lsveikata.lt/is-gyvenimo/profesore-ruta-dubakiene-alergologija-leidzia-pasijusti-sekliu-5614

Viena garsiausių šalies alergologių, profesorė, habilituota mokslų daktarė, Lietuvos mokslų akademijos (LMA) tikroji narė ir LMA Alergologijos komisijos pirmininkė prof. Rūta Dubakienė sako, kad alergiškų žmonių šalyje daugėja. Tai susiję tiek su genetika, tiek ir su aplinkos veiksniais bei pasikeit...

04/11/2016

Molekulinė alergologija žengia į Lietuvą

Alergijos diagnostika išgyvena tikrą revoliuciją – jau dabar galima nustatyti ne tik alergenus, bet ir jų sudedamąsias dalis – alergenų komponentus.
Neseniai Upsaloje spalio 25 – 26 dienomis vykusiame kompanijos ThermoFisherScientific Molekulinės alergologijos simpoziume pateikti naujausi molekulinės alergologijos mokslo pasiekimai. Čia gaminamas „auksiniu standartu“ vadinamas alergologinės laboratorinės diagnostikos aparatas ImmunoCAP bei jo reagentai. Ši kompanija be Upsalos gamyklas turi dar Freiburge ir Vienoje, 60 šalių stovi 5000 ImmunoCAP aparatų, kompanijoje dirba virš 39 000 darbuotojų. Be 670 įvairių alergenų galima nustatyti ir jų komponentus – alergenų sudedamąsias dalis. Molekulinės alergologijos metodų pagalba galima atskirti pirminę sensibilizaciją nuo kryžminių reakcijų. Šiuo metu galima nustatyti virš 90 įvairių alergenų komponentų. Pavyzdžiui, tropomiozinas randamas namų dulkių erkių, tarakonų, krevečių, dafnijų , vynuoginių sraigių, žuvų parazito Anisakis sudėtyje. Jei būtumėte įsijautrinęs būtent šiam komponentui, tropomiozinui, tai sirgdamas bronchine astma, sukelta namų dulkių erkių, gal būt, ištintumėte paskanavęs vynuoginių sraigių ar krevečių.
Intensyvūs tyrimai vyksta epiderminių alergenų komponentų srityje: yra mokslinių įrodymų, kad katės Fel d4 antigenas giminiškas arklio Equ c1 antigenui, o šuns Canf 5 - žmogaus prostatos antigenui ( PSA). Ypatingai daug informacijos pateikia komponentų tyrimai maisto alergijos atveju, ypač esant kryžminėms reakcijos su žiedadulkėmis.
Lietuvoje taip pat jau nustatomi atskirų alergenų komponentai. Pirmieji darbai padėti dar 2010 metais Vilnius universiteto kartu su Biotechnologijos institutu vykdomame Lietuvos „Lėtinių neinfekcinių ligų programos“ alergologijos Alrigen projekte ( vadovė prof. R .Dubakienė) Alergologijos klinikoje Perspektyvos, tiriami įvairūs kiaušinio antigenai: Gald1, Gald2, Gald3, Gald4, namų dulkės erkių Derp1, Derp2 , tropomiozinas ir kiti.
Molekulinės alergologijos srityje Lietuvos jau dabar turi svarų indėlį ir tiesia kelius praktiniam gautų žinių panaudojimui.

08/09/2016

Pasirodė naujas tinklaraštis „Alergijos ekspertas“:
http://www.rutadubakiene.com/
Sekite naujienas!

08/07/2016

Pasaulinė Alergijos diena - liepos 8 –oji
Alergija jau tapo pasauline problema ir pagal esamas prognozes po kelių metų palies kas antrą Europos gyventoją. alerginių ligų požymius. Irt ik juos atpažinus alerginių ligų požymius galima bus juos įveikti, o geriausiu atveju iš vis išvengti alergijos.
Per pastaruosius 30 metų alerginiai susirgimai tapo sparčiausiai plintančia liga ir opia problema visame pasaulyje. Tyrimai parodė, kad šiandien maždaug vienas iš trijų planetos gyventojų kenčia nuo vienokios ar kitokios alergijos formos. Apie 30-40% vaikų visame pasaulyje kamuoja atopinis dermatitas - dažniausia vaikų odos liga, pasireiškianti išbėrimais su niežuliu. Su kiekvienu dešimtmečiu sergančiųjų alergija skaičius dvigubėja, o tai parodo, jog ši liga tampa XXI amžiaus epidemija. Ekspertai prognozuoja, kad artimiausiu metu nuo įvairių alergijos formų ir bronchinės astmos gali kentėti daugiau nei 50% planetos gyventojų. Dažna alergijos priežastis nėra vien gamtinės kilmės dirgikliai - kasdien pramonė mums pasiūlo tūkstančius produktų galinčių sudirginti odą ar sukelti alergiją. Į rinką patekę chemikalai, tokie kaip kvapiosios medžiagos, dažikliai bei konservantai, esantys daugelyje buityje dažnai naudojamų priemonių pakenkia odos apsauginį barjerą, iškreipia jo sudėtį ir to pasakoje sumažina odos apsauginio barjero funkciją. Pažeidus odos apsauginį barjerą padidėja odos pralaidumas chemikalams, alergenams, bakterijoms bei virusams, o tada iškyla pavojus ir mūsų sveikatai.
Šiandien gydytojų tikslas – atkreipti visuomenės dėmesį į alergijos atsiradimo priežastis, diagnostiką bei gydymą, o svarbiausia – prevenciją.
Pasaulinė alergijos diena puiki proga tai padaryti.
prof. Rūta Dubakienė