16/02/2025
Kai pasidalinau, kad planuoju dirbti tik tris dienas per savaitę su konsultacijomis, o likusį laiką skirti kūrybai, viena iš jūsų parašė:
🗨️ „Kokia romantika, kai galite taip planuoti savo laiką!“
Aš pritariu klausimo autorei, kad žavesio tame tikrai yra.
Nes ne tik pats savo laiko šeimininkas, bet ir niekas “ ant galvos nesėdi, nekontroliuoja, atsiskaityt neprašo”.
Išties tai gali būti užkrečiama.
Ir aš, stipriai įtakotos minties apie romantiką, normalu, kad galiu užsinorėti bėgti iš samdomo darbo, nes noriu “tos” laisvės ir džiaugsmo, kurie plika akimi gi matomi.
❓Bet tuomet kyla klausimas,
kodėl ne visi išėję iš samdomo darbo ateina iki freelancinimo?
O gal, visgi, iki pilno freelancinimo paveikslo
dar trūksta kelių dedamųjų, kurių plika akimi iš šono nesimato?
Pati esu buvusi ten, kur atrodė, kad „viskas kažkaip susidėlios savaime“.
Tai atsitiko prieš gerą dešimtmetį, kai nusprendžiau išeiti iš nemėgstamo darbo, būdama įsitikinus, kad dabar atėjo laikas daryti tai, ką myliu.
Tik man išėjus, gana greitai “pasibeldė” realybė, kurios visai nesitikėjau ir kuriai nesiruošiau.
Pinigai tirpo, o norintys man mokėti klientai iki manęs neateidavo.
Stebėdama savo kitokią realybę nei, kad įsivaizdavau aš nugrimzdau į vieną iš didesnių savo gyvenimo krizių,
nes buvau nepasiruošusi pokyčiui.
‼️Nes išeiti, tai viena.
O ateiti yra visai kas kita.‼️
Dalykusi, kuriuos būčiau norėjus žinoti planuodama palikti ofisą, pateikiu karusėlėje.
💌Labai lauksiu Tavo pasidalinimo komentaruose.
Ar kada svarstei, o gal svarstai išeiti dirbti “ant savęs”?
Kuriam etape dabar esi, jei taip?
Pasidalink savo istorija, kuri padės susitikti su kitais, panašiam taške esančiais.
