Vaivos judesio terapija - kūno terapija

23/09/2025

🔸 VIDINĖ TUŠTUMOS BŪSENA🔸

Kai jaučiama vidinė tuštuma, dažnu atveju, tai labai ankstyvos vaikystės patirtis, kai kūdikis nebuvo sutiktas.

Kai kūdikis žiūri į mamą, jam reikia būti susitiktam šiltu žvilgsniu, pamatytam bei atspindėtam su jausmu, jog esi laukiamas/mylimas ir kad mamai gera tave matyti. Tada kūdikis žino/jaučia, kad egzistuoja.

Jei to nepatyrė ar patyrė nepakankamai, susiformuoja vidinė tuštuma. Tuštuma - tai ryšio su išoriniu pasauliu trūkumas. Pasauliu, kuris yra emociškai prieinamas ir galintis atsakyti, reaguoti ir kuriame jausti, būti, egizstuoti yra saugu bei gera.

🤍💛🤍 Drąsus žingsnis gijimo link - sutikti šią tuštumą bei kylančius jausmus saugioje terapinėje erdvėje.

Vaiva Kiaulėnienė - IBMT (Integrative Body and Movement Therapy™) sertifikuota praktikė.

23/09/2025

🌿 TĖVŲ VEIDO IŠRAIŠKA IR VAIKŲ JAUSMAI🌿

Pykčio priepuoliai yra normalus, sveikas reiškinys. Jie kyla mažiems vaikams išgyvenant pereinamąjį laikotarpį iš pirmųjų metų visagalystės į suvokimą, kad yra santykinai bejėgiai.

✔️ Kai tėvams nesivaldantis vaikas sukelia baimę arba tėvai tokį vaiko elgesį priima kaip pažeminimą, tai jų nervų sistemai šis vaiko elgesys reiškia pavojų.

✔️ Tėvai dažnu atveju, vietoj to, kad pasigilintų, kodėl vaikui kyla pykčio priepuolis ir leistų jam natūraliai baigtis, tiesiog jį stabdo/uždraudžia t.y. neleidžia vaikui išreikšti šios sukilusios energijos.

❕ Tokiu atveju tėvų socialinio įsitraukimo sistema išsijungia. O taip nutinka, nes patys tėvai būdami maži nepatyrė atliepiančio tėvų buvimo šalia, pavyzdžiui, buvo palikti vieni su savo jausmais, arba patirdavo menkinimą už reiškiamus jausmus ir pan.

❕ Taigi, tėvų asmeninė patirtis vaikystėje, sužadina gėdą, baimę ar skausmą ir tai atsispindi jų veide. Tokiomis akimirkomis veidas sustingsta, tampa bejausmis, šaltas ir tai vaikui rodo, kad nėra saugios aplinkos jausti/būti. Ši veido reakcija yra automatinė ir nepavaldi sąmonei.

♥️ Vaikui reikia atliepiančio buvimo, kuris atsispindėtų veide bei kūne ir aišku, saugių ribų. Kai šios kokybės tėvai negali suteikti, vaikas jaučiasi nesaugiai.

Kokia išeitis?

♥️ Leistis į savo vaikystės jausmų tyrinėjimą ir “dirbti” terapijoje, kol tam tikri jausmai nebeturės gąsdinančios prasmės jūsų nervų sistemai. Tik tada tampa įmanoma veido išraiška parodyti - “su manimi tau saugu jausti bet kokius jausmus”.

❕ Dažna klaida - kai tėvai bando su vaikais kalbėtis suaugusiųjų kalba ir nejaučia savo veido išraiškos, balso tono ir kūno kalbos, nors vaikas labiausiai jaučia būtent tai.

Pagal knygą “Nesutarimų galia”

22/09/2025

✨ „Jei būčiau lankiusi terapiją prieš vaikų gimdymą, būčiau sužinojusi ankščiau, kaip svarbu save, savo širdį, jausmus ir poreikius pastatyti į pirmą vietą. O kai esu pirmoje vietoje visa kita stoja į savo vietas: santykiai su vyru ir su vaikais yra sveikesni, ramesni, gyvybingesni.

Būčiau taip stipriai nekontroliavusi vaikų, nedariusi namų darbų už vyresnę dukrą, kad tie n.d. būtų tobuli, aš neva būčiau tobula mama.
Dar būčiau nesiplėšiusi “per negaliu, tam kad būčiau tobula mama, žmona, draugė, sesuo ir dukra. O Jei taip būčiau nesiplėšiusi, būčiau nešokusi į auką ar į agresorių, sakydama ar galvodama “Aš tiek daug darau! Aš taip viskuo rūpinuosi, o jūs nedėkingi nevertinate, net nepadėkojate!”

Trumpai tariant nebūčiau tiek daug dalykų dariusi savo sąskaitą.

Visai kitomis akimis žiūrėčiau į savo kūdikį, labiau jį atliepčiau, labiau suprasčiau ropojimo, šliaužiojimo, vaikščiojimo, amžino klausinėjimo “kodėl?” reikšmę. Pagal vaiko poreikius, vienam vaikui brėžčiau švelnesnes ribas, kitam vaikui -griežtesnes ribas, o ne auklėčiau pagal vieną kurpalių. Nes meilė kartais būna griežta, tvirtai atstovinti savo pozicijas, o ne tik švelni ir pūkuota. O visko leidimas-išvis ne meilė.“

💛

22/09/2025

NORMALUS VAIKAS

Normalus vaikas augdamas sieks visai ne tobulo susiderinimo, bet griaus ir darys netvarką.

“Kas yra normalus vaikas? Ar jis tik valgo ir auga, meiliai šypsosi? ne, nieko panašaus. Normalus vaikas pasitiki tėvu ir motina, nepaiso jokių “stop’. Laikui bėgant jis išbando jėgas ardydamas, naikindamas, gąsdindamas, nudėvėdamas, eikvodamas, iškaulydamas, savindamasis.

Pradžioje jam būtina gyventi apsuptam meilės ir stiprybės (ir iš to kylančio pakantumo), jeigu norima, kad jis per daug nebijotų savo idėjų ir vaizduotės, jog galėtų vystytis emociškai.”

🤎 Aplinkoje, kurioje yra vietos audringiems ir nepatogiems jausmams, vaikas vystosi sveikai: jis turi tvirtą ir įkūnytą “Aš esu” jausmą.

Nustatydamas elgesio ribas, bet stengdamasis nesutrypti vaiko sielos, rūpintojas rodo, kad su juo saugu. Savo elgesiu (kai mato, priima ir išbūna su vaiko jausmais išlaikant ribas) jis sako: “Gali reikšti savo audringus jausmus. Aš būsiu su tavimi. Tu neliksi vienas.”

Pagal knygą “Nesutarimų galia”

21/09/2025

NEIGIAMO MĄSTYMO GALIA (II dalis)

Negatyvus mąstymas neišvengiamai atvers tokias skausmo ir konfliktų vietas, kurių vengėme. Kitaip ir negali būti. Didžiulis vaiko poreikis vengti skausmo ir konfliktų lemia tokį asmenybės bruožą ar įveikos stilių, kuris vėliau suaugusiam žmogui pasireiškia kaip polinkis į ligą.

❕ Daugelį žmonių nuo savęs pažinimo ir asmeninio augimo stabdo mitas, kad jie turėjo “laimingą vaikystę”. Žmonės dažnai prisimena tik laimingas vaikystės akimirkas arba net prisimenant nemalonius įvykius, emociniai aspektai slopinami.

Taip nutinka, nes vaikystėje vaikams buvo neįmanoma atvirai kalbėtis su tėvais ir jų jausmai nebuvo sutikti.

🧡 “Galiausiai, kai pakankamai viską numalšini, gali įsivaizduoti, kad esi laimingas. Esi laimingas tik todėl, kad sustingdei didžiulę savo tikrovės dalį. O tai reiškia, kad iš tikrųjų visai negyveni visaverčio gyvenimo.”

Išsiugdę drąsą mąstyti neigiamai, galime pažvelgti, kokie esame iš tikrųjų. Negatyvaus mąstymo galia reikalauja stiprybės pripažinti, kad nesame tokie stiprūs, kaip norėtume manyti. Tvirtas savęs įsivaizdavimas buvo sukurtas siekiant paslėpti silpnybę - santykinį vaiko silpnumą.

💛 Negatyvus mąstymas leidžia be gailesčio žvelgti į tai, kas neveikia. Begalė tyrimų rodo, kad priverstinai pozityviai mąstantys žmonės dažniau serga ir rečiau išgyvena.

Nuoširdus pozityvus mąstymas - arba, tiksliau, pozityvus gyvenimas - leidžia žinoti, kad nereikia bijoti tiesos.

Pagal G.Mate knygą “Kai kūnas sako ne”

21/09/2025

NEIGIAMO MĄSTYMO GALIA (I dalis)

Pirmas žingsnis, norint susigrąžinti sveikatą, yra atsisakymas prisirišimo prie vadinamojo pozityvaus mąstymo. Tai lyg priešnuodis mirtinam optimizmui.

🤍 Tikrasis pozityvus mąstymas prasideda tada, kai įtraukiame visą savo realybę. Jis vadovaujasi įsitikinimu, kad galime pasitikėti savimi ir priimti bet kokią tiesą.

Priverstinis optimizmas yra būdas apriboti nerimą, kad išvengtume akistatos su juo. Tokia pozityvaus mąstymo forma yra įskaudinto vaiko įveikos mechanizmas, kurį žmogus paverčia savo gyvenimo principu.

Susirgus dažnai norisi sutelkti dėmesį į dabartį, bet vengiama pažvelgti kas apskritai lėmė ligos atsiradimą? Norint išgyti, būtina sukaupti visas jėgas ir mąstyti negatyviai. Kas tai yra?

⚪️ Noras apsvarstyti kas neveikia?
⚪️ Kur trūksta pusiausvyros?
⚪️ Ko aš nepaisau?
⚪️ Kam mano kūnas sako ne?

❗️ Šių klausimų nukėlimas pats savaime jau yra streso šaltinis.

✔️ “Pozityvus mąstymas” pagrįstas nesąmoningu įsitikinimu, kad nesame stiprūs pripažinti tikrovę ir tokiu atveju įsigali vaiko būsena. Nesvarbu, ar baimė yra sąmoninga, ar ne, tai stresas.

✔️ Esminės informacijos apie save ir savo būseną trūkumas yra vienas iš pagrindinių streso šaltinių ir vienas galingiausių pogumburio, hipofizės ir antinkščių (HHA) streso reakcijos aktyvatorių.

Nors ir tiesa, kad nuoširdus džiaugsmas ir pasitenkinimas gerina fizinę savijautą, tačiau “teigiamos” būsenos, sukurtos siekiant sumažinti psichologinį diskomfortą, atsparumą ligoms mažina.

💛 Kuo labiau žmonės slopina nerimą “pozityviomis mintimis”, neigdami ar svajodami, tuo ilgiau tas stresas juos veikia ir tuo stipriau kenkia. Kai žmogui trūksta kompetencijos jausti karštį, didėja rizika nudegti.

Pagal G.Mate knygą “Kai kūnas sako ne”

21/09/2025

21/09/2025

💛 Atsiliepimas apie kūno terapiją:

“Kas buvo naudinga? Apibendrintai - beveik viskas. Gal kiek mažiau naudingas buvo anatomijos kartojimas, nes jos daug ir išsamiai mokiausi ir dar ne viską pamiršau. Visa kita buvo naudinga.

Išmokau pasimokyti “lygioje vietoje”, kur atrodytų nieko neįvyko reikšmingo, bet ir tai yra patirtis.

Tapau tvirtesnė, atsparesnė, labiau pasitikiu savimi, t.y. savo matymu ir pajautimu, pakilo savivertė.

Ateina į kasdienybę būtinybė pasirūpinti savimi. Lengviau pasirenku ir atskiriu, kas mano, kas ne mano.

Tapo lengviau nubrėžti ribą, nustojau bijoti savo ir svetimo pykčio, nes jis įgijo naują prasmę.

Patyriau saugų sveiką santykį terapinėje grupėje, joje man yra nuolatinė galimybė būti savimi ir dalintis savo patirtimis.

Nebedirgina daugelis dalykų, kurie ankščiau trigerino. Jaučiuosi labiau suaugusi. Labai džiaugiuosi, kad keičiasi santykis su mano vaiku ir su mano vidiniu vaiku. Tiek mano dukra padeda pajausti kas darosi su mano vidiniu vaiku, tiek mano vidinis vaikas užveda ant kelio, kaip gali jaustis mano dukra ir į ką tai gali išsirutulioti jos ateityje. Iš tikro, tai daug visko vyko ir vyksta ir mane tai nebevargina, o stebima ir džiugina, ir tai ko gero svarbiausia man asmeniškai.

Man žymiai lengviau tapo priimti kritiką, kad tikrai apie mane, o ne šiaip kažkieno projekcija, ir man nesudėtinga atskirti kuri yra kuri.

Aš ir iki terapijos neblogai jutau savo kūną, bet dabar tas jautimas patobulėjo, pagilėjo, pasąmoningėjo. Jaučiu ne tik pačius organus, bet ir tai kaip jie jaučiasi, ar ten stazė, ar ten uždegimas, ar ten spazmas. Jaučiu ryšius tarp įvairių sistemų ir organų, pradedu jaustis kas ir kodėl vyksta. Atsirado poreikis rūpintis savo kūnu, ne iš proto, bet iš vidaus. Tapo dar lengviau pasimankštinti, atsigerti vandens, pasimasažuoti.

Žodžiu labai įdomūs pokyčiai, kurie kitiems tikiu, kad yra nepastebimi, bet man labai svarbūs ir gilūs, galbūt net iki DNR.”

20/09/2025

TERAPINIS SANTYKIS

Tai, kas įvyksta ilgalaikiame santykyje, neįvyksta trumpame.

Daugelį gąsdina terapijos ilgas laikotarpis, todėl noriu pabrėžti, jog traumos apdirbimui reikia ilgalaikio ir stabilaus santykio, kad iškiltų giluminiai patyrimai bei traumos ir būtų saugi erdvė visą šią energiją/įkrovą apdirbti.

Dažnai susižavima trumpalaikiu santykiu, nes taip paprasčiau ir galima greitai atsitraukti, jei kas nepatinka.

Taip pat neretai vyksta toks savęs ieškojimas, vaikščiojimas po seminarus, bet visur taip trumpai. Prisiliečiau ir atsitraukiu, nes na juk baigėsi mokymai. Tai 5 susitikimai, tai 10, tai dvi dienos.

Tame lengva pasislėpti, nes nereikia kurti nuoseklaus ilgalaikio santykio. Trumpalaikiame susitikime lengva likti su kauke/fasadu, lengva daug dalykų apskritai nepamatyti ar nuneigti.

Giliam darbui su traumomis yra būtinas ilgalaikis santykis.

❗️Neretai reikia tikrai daug laiko ir erdvės, kol pripažįstame sau dalykus, kurių ilgą laiką nematėme arba nenorėjome matyti, o ir nauji neuronų takai nesusidaro taip greitai, kaip norėtume.

“Ji pati kentė itin stiprias baimes, kol suprato, kad nemyli savo tėvų, tik norėtų juos mylėti, o sau pačiai bei jiems vaidina meilę.” A.Miller

🦋

20/09/2025

ĮSITIKINIMAI

Ankstyvoji patirtis sąlygoja organizmo poziciją pasaulio atžvilgiu ir lemia nesąmoningus asmens įsitikinimus apie save santykyje su pasauliu.

Įsitikinimai:

✔️ Turiu būti stiprus.

Esminis įsitikinimas, kad turime būti labai stiprūs, būdingas daugeliui sergančių lėtinėmis ligomis, yra gynybinė pozicija.

🩶 Vaikui, kuris suvokia, kad tėvai negali jo emociškai palaikyti, geriau išsiugdyti nuostatą “ Aš pats su viskuo susitvarkysiu”. Priešingu atveju jis gali jaustis atstumtas. Vienas būdas nesijausti atstumtam - niekada neprašyti pagalbos, niekada neparodyti “silpnumo”, tikėti: esu stiprus vienas atlaikyti visas negandas.

❕ Didesni lūkesčiai sau nei kitiems - neturi nieko bendra su stiprybe. Tai susiję su galios trūkumu, kurį patyrė būdamas vaikas. Vaikas turi būti stipresnis, nei turėtų būti, nes jis neturi galios.

✔️ Man nedera pykti.

✔️ Jei būsiu piktas, manęs niekas nemylės.

✔️ Esu atsakingas už visą pasaulį.

✔️ Viską galiu pats.

✔️ Esu nereikalingas, nemylimas.

✔️ Manęs nėra, jei nieko nedarau. Savo buvimą turiu įrodyti.

✔️ Turiu labai sirgti, kad manimi kas nors rūpintųsi.

Daugelį ligų labiausiai lemia nesąmoningų įsitikinimų nulemtas streso perteklius. Jei norime pasveikti, tenka pakeisti įsitikinimų, kuriuos perėmėme labai anksti gyvenime, biologiją.

💛 Kad ir koks išorinis gydymas taikomas, gydantysis veiksnys - viduje. Tenka keliauti į įsitikinimų biologijos centrą ir “iš naujo pažinti” savo gyvenimą.

Pagal G.Mate knygą “Kai kūnas sako ne”

19/09/2025

Tėvų ir vaiko sąveikoje formuojasi vaiko pasaulio suvokimas: ar jis pilnas meilės ir priėmimo, ar negatyvaus abejingumo, kuriame reikia draskytis, kad būtų patenkinti pagrindiniai poreikiai, ar, dar blogiau, priešiškas pasaulis, kai reikia amžinai nerimauti ir neprarasti budrumo. Nervų grandinės, kurių pagrindas - santykiai su pirmaisiais globėjais, taps ateities santykių modeliu.

Trys ketvirtadaliai smegenų auga ir beveik 90 proc. jų vystosi po gimimo, dažniausiai per pirmus trejus gyvenimo metus.

G.Mate “Kai kūnas sako ne”

19/09/2025

🤎 Klienčių mintys, jei galėtų atsukti laiką ir lankyti terapiją prieš susilaukiant vaikų:

✨ “Net nenutuokiau, koks svarbus ir kiek įtakos mano vaiko esybei turi ne tik jo pirmi gyvenimo metai, bet koks be galo svarbus yra neštumo laikotarpis.”

✨ “Aš ir mano vaikai augtume ne iš baimės.”

✨ “Jeigu tik galėčiau atsukti laiką atgal, prieš motinystę būtinai lankyčiau Vaivos kūno terapiją, nes išvengčiau daug nemalonių klaidų auginant vaikus. Ir jau matau kaip trečias vaikas auga daug laimingesnis, o aš kartu su juo galiu mėgautis motinystė, nes jis atsirado jau lankant terapiją. Jauna aš irgi visai kitaip mąsčiau, o kai atsirado pirmagimis pasijutau apgauta. Nes to gyvenimo, kur rodė filmuose ir žurnaluose nebuvo 😃 . O tada pogimdyvinė depresija ir visa kita.”

✨ “Vaikai iškelia visas vaikystes nuoskaudas, kartojasi erzinančios situacijos ir tu pradedi sproginėti, išsilieti, pykti. Užuot džiaugusis motinyste bandai savyje slopinti jausmus, kurie nemalonus. Su terapija pradedi suprasti kas vyksta, spręsti savo dalykus ir nebeperkeli vaikams savo nuoskaudų, situacijos mažiau erzina arba tampa lengviau atskirti, kur priežastis ne tavo vaikuose. Tada nebereikia tvardytis, nes nebenori ant jų išsilieti. Keičiasi santykis. Tampa ramiau ir lengviau.”

✨ “Tam kad galėtum duoti meilę savo vaikui turi pati pirma save mylėti besąlygiškai. Kai pačios meilės puodynė bus pilna atjautos ir supratimo sau, jos užteks ir vaikui, kuris yra pilnai priklausomas nuo mamos ir tik ja gali remtis.”

✨ “Nes labai svarbu, kokia moters būsena, kokybe priimant nauja gyvybe megztis savyje, kad visi laukiantys procesai butu sąmoningi, saugūs mamai ir vaikui. “

🤎