Lietuvos KŪNO psichoterapijos asociacija

14/03/2026

📣DĖMESIO! Skelbiama registracija į antrąją LKPA konferenciją! 📣

Vienerių metų gimtadienio proga rengiama II-oji Lietuvos kūno psichoterapijos asociacijos praktinė – patyriminė konferencija:

KŪNO KALBA PSICHOTERAPIJOJE: KRYPTYS, METODAI IR INTEGRACIJA.

Konferencija skirta kūno ir psichikos sąsajų tyrinėjimui psichoterapijoje. Įvairių terapinių krypčių praktikai pristatys savo darbo perspektyvas ir kvies pažvelgti, kaip kūno kalba atsiskleidžia terapiniame procese. O dalyviai turės galimybę ne tik klausytis pranešimų, bet ir patirti kūno kalbą gyvame, patyriminiame formate.

Džiaugiamės, kad gimtadienį galėsime švęsti kartu! 🎁🎈

DATA IR LAIKAS: 2026m gegužės 22d, 9val.
VIETA: Viešbutis „Best Western Hotel Vilnius“, Konstitucijos pr. 14, Vilnius
REGISTRACIJOS FORMA: https://shorturl.at/BkGtr

📍Pažymime, kad LKPA nariams dalyvavimas nemokamas, tačiau registracija būtina.

Į pirmąją konferenciją vietos ištirpo akimirksniu, tad besidominčius kviečiame ilgai nesvarstyti. Pasimatome gegužę! 🌿

10/03/2026

Džiugu pranešti, kad dar viena mūsų bendruomenės LKPA narė Aurelija Jurgo buvo pakviesta į LRT radijo laidą „Žaidžiam žmogų“, kurios metu pasakojo apie svarbą išlaikyti dialogą tarp kūno ir proto.

Pokalbyje buvo paliesta tema, pažįstama daugeliui – kai protas siekia ryšio, tačiau kūnas tarsi priešinasi. Aptarta, kaip mūsų nervinė sistema reaguoja į santykio patirtis, kaip ankstyvieji išgyvenimai gali formuoti dabartinę ryšio kokybę ir kodėl kartais kūnas atpažįsta grėsmę net tuomet, kai dabartinė situacija yra saugi.

Laidoje taip pat kalbėta apie kūno signalus, rodančius pasipriešinimą ar įtampą santykyje, apie saugumo patyrimo svarbą ir somatinę terapiją, kuri kviečia į gilesnį savęs pajautimą iš vidaus. Anot Aurelijos, terapijos metu patirties nesiekiama „pakeisti“– veikiau ji plečiama, kuriant naujas, saugesnes patirtis, kurios leidžia kūnui pamažu įgyti kitokį santykio ir buvimo su kitu žmogumi pojūtį.

Dėkojame Aurelijai 🌱 ir kviečiame paklausyti visos laidos!

Vaikas iki dvejų metų patiria save tik per kūno pojūčius, sako somatinio judesio terapeutė Aurelija Jurgo. Suaugus kūno pojūčiai dažnai prieštarauja proto sumanymams. Pavyzdžiui, suvilioja populiari idėja nerti į ledo kubilą, bet kažkas kūne stabdo. Kas? Kodėl? Kodėl kyla proto ir...

04/03/2026

Džiaugiamės galėdami pasidalinti LKPA narės Rasos Skrabutėnas pokalbiu LRT radijo laidoje „Žaidžiam žmogų“.

Laidos metu Rasa pasakojo apie charakterio struktūras pagal Wilhelm Reich tipologiją. Remdamasi ne tik kertiniais teoriniais aspektais, bet ir savo asmenine bei profesine patirtimi, ji jautriai ir įtraukiančiai vedė klausytoją per ankstyvuosius žmogaus raidos etapus – nuo pat vaisiaus užsimezgimo iki septynerių metų amžiaus. Klausytojams atsivėrė galimybė pažvelgti į charakterio formavimąsi per kūnišką patyrimą, išgirsti, kaip ankstyvosios patirtys įsirašo į kūną ir kaip jos vėliau atsiskleidžia mūsų santykiuose su savimi ir kitais.

Kas sąlygoja žmogaus charakterio formavimąsi? Kaip galime atpažinti dominuojančią charakterio struktūrą? Ir galiausiai – kas mes esame nepaisant savo charakterio? Šiuos ir kitus klausimus pašnekovę smalsiai kvietė plėtoti laidos vedėja Tautė Šumskė.

Kviečiame paklausyti visos laidos:
https://www.lrt.lt/radioteka/irasas/2000655098/as-nesu-mano-charakteris-charakterio-strukturos-is-kuniskos-perspektyvos

O norinčius šią temą patyrinėti giliau – ne tik teoriškai, bet ir per gyvą patyrimą – kviečiame prisijungti prie Rasos rengiamo seminarų ciklo „Aš nesu mano charakteris. Esu daug daugiau“ (nuoroda komentaruose).

Ar esate girdėję apie skirtingas charakterio struktūras, pavyzdžiui, rigidiška, isteriška, psichopatinė, oralinė ir panašias? Ar žinote, kuri artima jūsų prigimčiai? Ir kas įdomiausia – kaip kiekviena jų reiškiasi kūne? Kineziterapeutė ir kūno psichoterapijos praktikė, Integrat...

28/02/2026

2026 m. vasario 26 d. LKPA narė Aurelija Jurgo dalyvavo konferencijoje apie emocinį ir santykių raštingumą, skirtoje jaunimui ir studentams nuo 18 metų.

Konferencijoje buvo pristatytas pranešimas „Kai galva nori, o kūnas – ne: vidinių konfliktų anatomija“. Jame nagrinėta, kodėl santykiuose patiriamas vidinis konfliktas, kai viena asmens dalis siekia artumo, o kita atsitraukia. Remiantis įkūnytumo raidos modeliais aptarta, kaip gebėjimas būti ryšyje formuojasi per sąmoningą supratimą ir kūnišką patyrimą, taip pat kaip trauma, stresas ar perdegimas gali šį ryšį sutrikdyti.

Pranešime tyrinėti vidiniai konfliktai santykiuose, gilintasi į skirtingus kūno „ne“ pasireiškimo aspektus. Analizuota, kaip šie kūno signalai atsiskleidžia santykiuose, kaip jie veikia potraukį, intymumą ir gebėjimą būti šalia.

Akcentuota kūno siunčiamų signalų atpažinimo svarba, jų prasmės supratimas ir dialogo tarp kūno bei proto kūrimas be spaudimo ar vertinimo. Pabrėžta, kad vidinis konfliktas yra žmogiškos patirties dalis, o ne klaida ar silpnumas, ir kad svarbu ne priešinti „galvą“ ir „kūną“, bet mokytis juos girdėti ir suprasti.

Ačiū Aurelijai už dalyvavimą! 🌱

20/02/2026

Kviečiame tapti Lietuvos kūno psichoterapijos asociacijos nariais!

🌿Primename, kad narystė atvira ne tik praktikuojantiems specialistams, bet ir besimokantiems ar besidomintiems kūno psichoterapija.

Prisijungę prie LKPA bendruomenės, atsidursite gyvame, šiltame ir augančiame bendraminčių rate – tarp žmonių, kuriems rūpi kūno ir psichikos ryšys, profesinis augimas bei kūno psichoterapijos krypties stiprinimas Lietuvoje.

Tapę nariais, turėsite galimybę:
🔹 Nemokamai dalyvauti LKPA rengiamose konferencijose
🔹 Prisijungti prie reguliarių intervizijų – dalintis, mokytis, išgirsti ir būti išgirstiems saugioje profesinėje erdvėje
🔹 Aktyviai įsitraukti į asociacijos veiklą – siūlyti iniciatyvas, organizuoti renginius, ir prisidėti prie kūno psichoterapijos sklaidos bei įsitvirtinimo Lietuvoje
🔹 Pirmieji sužinoti apie renginius, seminarus ir mokymus, drauge vykti į tarptautines konferencijas
🔹 Gauti profesinį palaikymą ir bendrystės jausmą

Plačiau apie narystės sąlygas kviečiame skaityti LKPA svetainėje
https://www.lkpa.lt/naryst278.html

14/02/2026

2026 m. vasario 12 d., ketvirtadienį, vyko Lietuvos kūno psichoterapijos asociacijos narių susirinkimas.

Jo metu Etikos priežiūros komisijos narė Giedrė Mateikienė pristatė Kūno psichoterapeutų etikos kodeksą, kuris buvo patvirtintas LKPA Valdybos 2025 m. lapkričio 22 d. posėdyje.

Susirinkimo dalyviai turėjo galimybę išsamiau susipažinti su kodekso pagrindiniais principais, profesinės atsakomybės, santykių su klientais bei kolegomis gairėmis, konfidencialumo, kompetencijos ir profesinės etikos nuostatomis. Pristatymo metu taip pat buvo aptarti praktiniai kodekso taikymo aspektai bei jo reikšmė stiprinant profesinę bendruomenę.

Dėkojame visiems dalyvavusiems už aktyvų įsitraukimą ir prasmingas diskusijas. Etikos kodeksas – svarbus žingsnis užtikrinant aukštus profesinius standartus ir skaidrią, atsakingą kūno psichoterapijos praktiką Lietuvoje.

06/02/2026

Sveikiname dvi naujas LKPA asocijuotąsias nares!

Su džiaugsmu pristatome:

🌱 Indrė Povilaitienė
Šiuo metu Indrė studijuoja Integruotą kūno–judesio terapiją (IBMT). Ilgalaikėje perspektyvoje savo profesinę kryptį ji sieja su kūno psichoterapijos lauku ir nuosekliu gilinimusi šioje srityje.
Profesinėje veikloje Indrė dirba švietimo sektoriuje – koordinuoja nacionalinę Švietimo pažangos programą „Tūkstantmečio mokyklos“. Nors dabartinis darbas nėra tiesiogiai terapinis, ji aiškiai mato sąlyčio taškus tarp sisteminio darbo su žmonėmis, kūnu grįsto požiūrio, santykio ir psichologinio saugumo temų.

🌿 Grytė Ruzgė
Grytė – psichologė, baigusi egzistencinės terapijos bazinį lygį, studijuojanti orgodinaminę kūno psichoterapiją. Ji turi privačią praktiką, daugiau kaip 15 metų dirba individualiai su klientais ir veda grupes. Savo darbe Grytė nemažai dėmesio skiria darbui su LGBTQ+ žmonėmis, jautriai ir profesionaliai lydėdama žmones jų asmeniniuose procesuose.

Džiaugiamės jūsų prisijungimu prie LKPA bendruomenės ir linkime prasmingo, gyvo bei augančio kelio kūno psichoterapijos lauke 🤍

03/02/2026

APIE INTEGRALUMĄ PSICHOTERAPIJOJE

Kelios esminės mintys iš Rasa Skrabutenas pranešimo vykusioje konferencijoje.

Pranešime buvo aiškiai ir jautriai išskleista integratyvios terapijos esmė. Pagrindinė pranešimo žinutė:
Integratyvumas – tai kelias į visumą.

• Integratyvi terapija – tai ne tik skirtingų metodų taikymas.
Tai metodai + santykis + autentiškas „aš“.

• Visuma – tai kelias link savęs pilno.
Tai santykis su savimi ir kartu santykis tarp manęs ir pasaulio.

• Ne viskas telpa į psichosomatikos idėją.
Integralumas nėra tapatus sveikatai. Žmogus gali turėti ligą ir kartu – su liga ar būdamas ligoje – judėti savo integralumo link.

• Kūnas psichoterapijoje yra ir struktūra, ir biochemija, ir psichoemocinė patirtis – šie lygmenys nuolat sąveikauja.

• Terapija be santykio lieka metodų kratinys, neapimantis žmogaus visumos.

Kartais terapijoje svarbiausia ne „sutaisyti“, o išbūti santykyje su tuo, kas yra.
Ir būtent čia, santykyje, po truputį gimsta vidinis integralumo jausmas.

Ačiū Rasai 🩵

28/01/2026

PSICHOTERAPIJOJE: grįžimas prie ištakų per santykį.

Kūno psichoterapija nėra naujovė ir nėra alternatyva. Tai – sugrįžimas prie ištakų, bet jau su brandesniu, integruotu supratimu.

Kūnas buvo pačioje psichoterapijos pradžioje. Pierre Janet darbuose trauma ir disociacija buvo tyrinėjamos ne vien per pasakojimą, o per kūno pojūčius, judesį, kvėpavimą, laikyseną ir autonomines reakcijas. Psichologinė patirtis nuo pat pradžių buvo suvokiama kaip įkūnyta.

Vėliau kūnas ilgam buvo nustumtas į šalį, kai terapija tapo beveik išimtinai verbaline – orientuota į kalbą, simbolius ir interpretaciją. Tai, kas neturėjo žodžių, dažnai liko už terapinio lauko ribų. Ir tik palyginti neseniai vėl pradėjome rimtai girdėti tai, kas visą laiką buvo čia – kūne.

Wilhelm Reich pirmasis nuosekliai parodė, kad psichinės gynybos yra įkūnytos, o neišgyventos emocijos lieka kūne kaip lėtinė įtampa. Nuo šio momento kūnas nebėra tik simptomų vieta – jis tampa aktyviu psichologinių procesų nešėju.

XX a. pabaigoje kūno psichoterapijoje įvyksta esminis lūžis:
– nuo technikų pereinama prie santykio,
– nuo emocijų iškrovos – prie integracijos,
– nuo kontrolės – prie savireguliacijos.

Šiandien kūno psichoterapijoje kūnas nebėra objektas, su kuriuo „dirbama“, ir nėra metodas ar technika. Kūnas tampa santykio erdve, kurioje atsiskleidžia patirtis, trauma, gynybos ir galimybė keistis. Pokytis gimsta ne iš intervencijos, o iš saugaus, jautraus terapinio santykio, kuriame kūnas gali būti pastebėtas, išgirstas ir įprasmintas.

Grįždami prie kūno, mes iš tiesų grįžtame prie savęs.
Kūnas kalba ne tam, kad būtų pataisytas – o tam, kad būtų išgirstas.

🌀 Mintys iš LKPA narės - prezidentės Ingridos Sviderskienės pranešimo, skaityto Kūno psichoterapijos konferencijoje.
Dėkingumas už gylį, istorinį jautrumą ir aiškų kūno psichoterapijos krypties įvardijimą.

20/01/2026

Dar kartą norime sugrįžti prie sausio 16 dieną vykusios 1-osios konferencijos ir pasidalinti jos akimirkomis.
Esame be galo dėkingi ir didžiuojamės visais, kurie prisidėjo prie šios konferencijos. Nuoširdžiai dėkojame pranešėjams už gylį, atvirumą, gyvą ryšį ir drąsą dalintis savo patirtimi. Kiekvienas pranešimas kvietė ne tik klausytis, bet ir jausti – būti su savimi, patirti žmogaus, kūno ir psichikos sąsajas, kūno terapijos ir psichoterapijos ištakas.
Buvo labai gera patirti bendrystę, matyti jūsų smalsumą, didžiulį susidomėjimą ir palaikymą. Dėkojame už kiekvieną šiltą žodį, žvilgsnį ir buvimą kartu.
Tikime, kad svarbiausia yra matyti žmogų ir būti ryšyje. O būdas, kuriuo padedame, tampa antraeilis, kai jame yra atvira širdis, gyvas kontaktas.🤍
Taip pat ačiū Integratyvios Terapijos Centras, prisidėjus prie konferencijos organizavimo ir sklandaus įgyvendinimo. Dėkui už nuotraukas Algirdui Papickui.

17/01/2026

Labai džiaugiamės vakar praūžusia pirmąja konferencija 💙
Nustebino dalyvių gausa ir gyvas domėjimasis kūno psichoterapija – tai be galo džiugina ir įkvepia.

LKPA prezidentė Ingrida Sviderskienė savo pranešime sutalpino net 150 metų kūno psichoterapijos istoriją, akcentuodama pagrindines asmenybes, sampratų posūkius ir terapinės galios esmę – santykį.

Dr. Miglė Dovydaitienė supažindino su lietuvių kilmės amerikiete psichologe Agotha Sidlauskas (1914–2017) jau anuomet mačiusia žmogų kaip įkūnytą asmenybę. Miglė taip pat dalijosi savo profesine kelione – nuo psichologijos iki kūno terapijos ir kūno psichoterapijos, aiškiai išskirdama kūno terapijos ir psichoterapijos skirtumus, svarbias sąvokas bei santykio reikšmę.

Kūno terapeutė Danguolė Venslavičė nukėlė į embriologijos pasaulį, atskleisdama mūsų kelionės nuo pirmosios ląstelės atspindžius suaugusiojo psichikoje.

Šokio judesio terapeutės Doc. dr. Solveiga Zviceviciene ir Raimonda Duff ne tik kalbėjo apie šokio terapijos naudą ir šokio meną, bet ir pakvietė beveik 100 dalyvių į gyvą, kūnišką patyrimą.

Po pietų pertraukos Rasa Skrabutenas remdamasi savo klinikine praktika, jungė struktūrą, biochemiją ir emocijas, pasakodama apie integratyvią kūno terapiją, kuri – priklausomai nuo kliento – gali pereiti į kūno psichoterapijos procesą.

LKPA garbės narė dr. Agne Matulaite apie kūno psichoterapiją kalbėjo fenomenologiškai, subtiliai įpindama sapnus ir pasakas.

O konferencijos pabaigoje svečias iš Vokietijos, Frithjof Paulig Orgodinamikos instituto vadovas pakvietė mus patirti transpersonalinę erdvę ir judėjimo praktikoje – susitikus save, sutikti kitą.

Nuostabi diena su nuostabiais žmonėmis, puikioje erdvėje.
Norisi džiūgauti iš dėkingumo ✨