Lila - gyvenimą keičiantis žaidimas
"Gyvenimas" - tai Didysis Žaidimas, kuriame kiekvienas iš mūsų vaidina jam pavestą rolę ir vedami savo aukštesniojo "Aš" stengiasi rasti atsakymus, perprasti taisykles. Lila moko mus į gyvenimą žiūrėti kaip į žaidimą – kiekvieną jo akimirką priimti atvira širdimi. Tai padeda prasiskverbti į savo išminties gelmes, atsakyti į įvairiausius klausimus. Transformaci
nis gyvenimo žaidimas Lila - veikiantis Didžiojo žaidimo modelis, sukurtas gilioje senovėje ir vakarų pasaulį pasiekęs dėka indų dailininko, skulptoriaus, kompozitoriaus, muziko, dainininko, mokytojo, filosofo Harish Johari, 1975 metais išleidusio knygą „Leela. Lilos filosofija - tai vediškų žinių kvintesencija. Senovės jogai, išnagrinėję žmogiškos sąmonės labirintus, nustatė 72 pradines būties ir sąmonės būsenas ir šios būsenos atitinka 72 Lila žaidimo langelius. Seniausias savęs pažinimo žaidimas Leela – dovana kiekvieno žmogaus kelyje. Naudodami šį žaidimą kaip tikro gyvenimo veidrodį, galite sutaupyti daugybę metų. Metų, kuriuos praleistumėte ieškant to kelio, dėl kurio pradėjote šią inkarnaciją, dėl kurio įsikūnijote. Lila žaidimas – tai savęs pažinimo įrankis, kurio pagalba galima „patikrinti maršrutą“, o prireikus pakoreguoti savo judėjimo kryptį. Lila – viena iš savęs pažinimo sistemų, būdas pažinti gyvenimą ir Visatos dėsnius.
Žaidimo mechanika: žaidėjas meta kauliuką, leisdamas karminėms jėgoms nustatyti sekančio žingsnio ėjimą lentoje. Jis keliauja per įvairius būties planus, kildamas strelėmis ir leisdamasis kartu su gyvatėmis, siekdamas suvokti savo aukštesniojo “Aš" ketinimus visur, kur tik atsiduria.
Žaidimas baigiasi tik tuomet, kuomet žaidėjas pilnai suvokia karminių jėgų esmę ir pasiekia Kosminę Sąmonę. Lila žaidimas žaidžiamas ant Lila lauko. Visą lentą sudaro 72 laukeliai, išdėlioti 8-iose eilėse. Ši laukelių sistema - tai mūsų gyvenimo, skirtingų jo etapų atspindys. Kiekvienas laukelis atvaizduoja tam tikrą energijos tipą, tam tikrą sąmonės būseną, žmogaus raidos etapą, su kuriais mes susiduriame gyvendami šiame kūniškame gyvenime. Šie laukeliai - tai išbandymai ir patirtys, kurių mes siekiame, kurias išgyvename kaip sielos, turinčios kūną. Tos būsenos, kurios lengvai išgyvenamos ir praeinamos realiame gyvenime puikiai praeinamos ir šiame Lilos žaidime. Tie iššūkiai, barjerai, blokai, ant kurių klumpame "didžiąjame žaidime", puikiai atkartojami ir Liloje. Leela žaidimasDalyvavimo Liloje esmė - taupyti tikrą gyvenimą! Kam laukti 5 ar 10 metų, kol sukaupsi reikalingą patirtį, kol atpažinsi savo poelgių klaidas, jei šią transformaciją gali pasiekti ir greitesniu būdu, per kelias Lilos žaidimo valandas.
Šį žaidimą žmogus žaidžia ne vienas, prie jo prisijungia jo dvasiniai pagalbininkai, vedliai, mokytojai, kurie tinkamu laiku nukreipia kauliuką metančią ranką, ir padeda pasiekti būtent tokios kauliuko reikšmės, kokios reikia, norint žaidėjui patekti į tokį laukelį, kuriame yra šią akimirką jam reikalingiausias pranešimas.
Žaidimo lauką atidaro ir procesą valdo patyręs akredituotas Lilos vedėjas - žmogus, išmanantis šio žaidimo taisykles, galintis saugiai ir ekologiškai pravesti žmogų per jo kelionę: pateikdamas patikslinančius klausimus, paaiškindamas reikiamo laukelio prasmę, užvesdamas ant kelio vidinėje transformacinėje kelionėje.
Žaidimo metu galima sakyti, kad įvyksta stebuklas: žmogaus intencija (problema, rūpimas klausimas, situacija kurioje nerandama sprendimo) - išsipakuoja į lygius, detales, ir pati Lila lenta veda žmogų į jo paties žinojimą. Maži atsakymai atveda prie aiškesnio suvokimo, aiškesnis suvokimas patikslina intenciją ir galiausiai žmogus pasiekia tam tikrą transformaciją: sąmonės būseną, kurioje intencijai randami visi atsakymai ir situacija tampa aiški ir suprantama.
Žaidimo lentoje, skirtingai nei tikrame gyvenime, galima leisti sau eksperimentuoti: pasirinkti kitus gyvenimo kelius, leisti sau suklysti, lyg iš šono stebėti situacijas "o kas būtų. jei"... Tokie eksperimentai padeda rasti naujus sprendimų variantus, pateikia atsakymus, kurių suvokiantis protas (Bоспринимающий ум; Mind; Manas) pats negalėjo rasti ir atpažinti. Nors tai ir "skaičių žaidimas", tačiau nei statistika, nei galimybių teorija čia neveikia. Vieni žaidėjai labai greitai įeina į žaidimą (gimsta), prabėga per lentą ir išeina, tuo tarpu kiti - turi "pralaukti amžinybę", kad gautų teisę įsikūnijimui. Tai priklauso ne nuo matematinės tikimybės o tik nuo pokalbio su savimi: kuo greičiau žmogus suformuoja intenciją, klausimą, tikslą, dėl kurio "verta gimti dar kartą" - tuo greičiau jis išmeta "šešetuką" ir inkarnuojasi.
Žaidimą galima žaisti tiek tylomis, tiek ir balsu įvardinant intenciją vedanačiąjam. Įvardinus žaidimas įgauna didesnę prasmę, suteikia daugiau atsakymų, vedantysis gali pateikti daugiau užuominų, klausimų, patarimų, naujų požiūrio kampų. Pats "pokalbio su savimi" etapas, pauzė tarp kauliuko metimų - vyksta žmogaus viduje, tyloje, esant poreikiui užsirašant sau savo paties apmąstymus ir pastabas. Indijos jogai sako, kad Lila žaidimas - tai pokalbis su savo Dvasia. Tai proaktyvus būdas pažiūrėti į savo paties akis, metodika kaip sielos žinojimą perduoti audringam ir chaotiškam protui (intelektui). Radus reikalingus atsakymus įvyksta asmenybės transformacija: naujas žinojimas išsaugomas žmogaus subtiliuosiuose kūnuose ir tai tampa naujai sielos įgyta patirtimi. Pakartoti šio patyrimo realiame gyvenime nebelieka būtinybės ir galima jūdėti toliau. Na, o pokyčiai fiziniame gyvenime išsipakuoja, vyksta artimiausius 6 mėnesius, todėl šį žaidimą rekomenduojama žaisti ne dažniau nei kartą per pusmetį.
