https://psichologine-pagalba-ir-samoningumas.reservio.com/

Psichologinė pagalba ir sąmoningumas, Kosti (2026)

05/01/2026

Perimenopauzė: kas tai, kaip ją atpažinti ir kaip sau padėti (1-ma dalis)

Perimenopauzė – tai natūralus moters gyvenimo etapas, apie kurį vis dar kalbama per mažai, nors jis paliečia milijonus moterų visame pasaulyje. Daugeliui šis laikotarpis ateina netikėtai: kūnas keičiasi, emocijos svyruoja, o aiškių atsakymų, kas vyksta ir kaip su tuo tvarkytis, dažnai trūksta. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra perimenopauzė, kokie jos simptomai, kaip ji skiriasi nuo menopauzės, ir kokiais būdais galima pagerinti savijautą šiame gyvenimo etape.

Kas yra perimenopauzė?

Perimenopauzė – tai pereinamasis laikotarpis prieš menopauzę, kai moters organizme palaipsniui ima keistis hormonų pusiausvyra. Pagrindiniai hormonai, susiję su šiuo procesu, yra estrogenas ir progesteronas. Jų lygis pradeda svyruoti, o ne tolygiai mažėti, todėl simptomai gali būti labai įvairūs ir nenuspėjami.

Šis laikotarpis gali prasidėti likus 8–10 metų iki menopauzės. Daugumai moterų perimenopauzė prasideda apie 40–45 metus, tačiau kai kurioms – jau nuo 35-erių. Menopauzė oficialiai diagnozuojama tada, kai menstruacijų nebūna 12 mėnesių iš eilės, o perimenopauzė tęsiasi iki šio momento.

Hormoniniai pokyčiai ir jų poveikis organizmui

Perimenopauzės metu estrogeno lygis organizme gali staigiai kilti ir kristi. Šie svyravimai lemia daugelį simptomų. Progesterono gamyba taip pat mažėja, nes ovuliacija tampa nereguliari. Hormonų disbalansas daro įtaką ne tik reprodukcinei sistemai, bet ir smegenims, širdžiai, kaulams, odai bei medžiagų apykaitai.

Svarbu suprasti, kad perimenopauzė nėra liga. Tai natūralus biologinis procesas, tačiau jo poveikis gali būti intensyvus ir kartais trikdantis kasdienį gyvenimą.

Parengė Žaneta Jocienė

01/01/2026

Su Naujaisiais 2026-siais metais! 🎉

Tegul ateinantys metai atneša daugiau ramybės, aiškumo ir vidinės stiprybės, o kiekvienas mažas žingsnis savęs atradimo link tampa prasminga kelione.
Dėkoju už jūsų pasitikėjimą ir linkiu šilumos, augimo bei naujų atradimų ateinančiais metais.

Psichologė-psichoterapeutė Žaneta

29/12/2025

KĄ IŠ TIKRŲJŲ REIŠKIA NORAS SUSTABDYTI LAIKĄ? (2-ra dalis)

Psichologiškai šis noras dažnai signalizuoja apie vidinį konfliktą. Viena mūsų dalis supranta, kad gyvenimas juda, o kita – tam priešinasi. Tai gali būti – nebaigtas gedėjimas – neišreikštos emocijos, perdegimas, nerimas, depresija, trauma

Norėti sustabdyti laiką nėra silpnumo ženklas. Tai ženklas, kad kažkur viduje mūsų tempas neatitinka išorinio pasaulio tempo.

VAIKYSTĖS PATIRTYS IR LAIKO SUVOKIMAS

Žmonės, kurių vaikystėje trūko saugumo, dažnai stipriau reaguoja į pokyčius. Jei pokyčiai kadaise reiškė pavojų, netektį ar skausmą, suaugus laikas gali būti suvokiamas kaip grėsmė. Sustabdyti laiką – tai nesąmoningas bandymas susigrąžinti kontrolę.

PSICHOTERAPIJA IR NORAS SUSTABDYTI LAIKĄ

Psichoterapijoje šis noras dažnai tampa svarbiomis durimis. Terapeutas neklausia: „Kaip sustabdyti laiką?“ Jis klausia: „Ko tau reikėtų, kad galėtum judėti savo tempu?“

Terapinis procesas leidžia sulėtėti, įvardyti jausmus, išbūti su tuo, kas skauda, atpažinti vidinius poreikius ir atrasti saugesnį santykį su pokyčiais.

Psichoterapija tampa vieta, kur laikas tarsi trumpam sulėtėja. Kur nereikia skubėti būti geresniu, stipresniu ar laimingesniu. Kur galima būti tokiu, koks esi dabar.

SVARBU SUPRASTI

Sustabdyti laiko neįmanoma. Tačiau įmanoma sustabdyti bėgimą, sustabdyti savęs spaudimą ir sustabdyti automatinius sprendimus.

Kartais tai ir yra tikroji pauzė, kurios mums reikia.

KĄ GALIME PADARYTI SAU?

Jei pagaunate save galvojant: „Norėčiau, kad laikas sustotų“, paklauskite savęs: nuo ko aš bėgu? Ko man dabar per daug? Ko man trūksta? Ką aš bandau išsaugoti?

Parengė Žaneta Jocienė

24/12/2025

Mieli mano klientai,

Šventiniu laikotarpiu norisi jus apkabinti žodžiais ir palinkėjimais, padėkoti už pasitikėjimą manimi, už jūsų atvirumą, jautrumą ir drąsą eiti gyvenimo keliu net tada, kai jis nelengvas. Man didelė dovana ir privilegija būti šalia jūsų šiame procese 🤍

Iš širdies linkiu švelnumo sau. Leiskite sau būti ne tobuliems, pavargti, sustoti, pailsėti. Tegul šventės atneša daugiau vidinės ramybės, šilumos ir primena, kad jūs esate pakankami tokie, kokie esate dabar.

Svarbiausia - tegul jus laimina Dievas 🙏
Tegul Jo meilė paliečia jūsų širdis, Jo ramybė nuramina nerimą, o Jo šviesa lydi kiekviename žingsnyje. Jauskitės Jo globojami, saugūs ir mylimi.

Su visa šiluma,
jūsų psichologė-psichoterapeutė,
Žaneta

22/12/2025

KĄ IŠ TIKRŲJŲ REIŠKIA NORAS SUSTABDYTI LAIKĄ? (1-ma dalis)

Ar esate kada nors norėję sustabdyti laiką? Ne metaforiškai, ne poetiškai, o visai rimtai – kad akimirka nejudėtų, kad niekas nesikeistų, kad nereikėtų žengti nė vieno žingsnio toliau. Šis noras retai būna apie laiką. Dažniausiai jis apie mus.

Norą sustabdyti laiką žmonės išgyvena skirtingais gyvenimo momentais. Kartais tai nutinka laimės viršūnėje – kai viskas taip gera, kad norisi paspausti pauzės mygtuką. Tačiau daug dažniau šis noras aplanko tada, kai per sunku judėti pirmyn. Kai pokyčiai atrodo per greiti, per skaudūs arba per daug reikalaujantys. Kai viduje kyla jausmas: „Aš nespėju.“

KADA NORISI SUSTABDYTI LAIKĄ?

1. Kai skauda...

Netektis, skyrybos, ligos diagnozė, artimo žmogaus pasikeitimas, kurio negalime priimti. Skausmas turi savybę iškreipti laiko pojūtį. Kartais atrodo, kad viskas vyksta per greitai – pasaulis juda toliau, o mes dar esame ankstesnėje dienoje, ankstesniame pokalbyje, ankstesniame gyvenime. Noras sustabdyti laiką čia reiškia norą gauti erdvės gedėti, suprasti, prisitaikyti.

2. Kai per daug atsakomybės

Suaugusiųjų gyvenime laikas dažnai tampa spaudimu. Reikia spręsti, pasirinkti, veikti, prisiimti pasekmes. Kartais norisi sustabdyti laiką vien tam, kad nieko nereikėtų spręsti. Kad niekas nelauktų atsakymo. Kad nereikėtų būti stipriam, funkcionaliam, susitvarkiusiam.

3. Kai bijome ateities

Ateitis gali gąsdinti: nežinomybė, senėjimas, vienatvė, nesėkmės, ligos. Noras sustabdyti laiką tampa bandymu sustabdyti ir tai, kas kelia nerimą. Jei laikas nejudės, gal nieko blogo neįvyks.

4. Kai esame laimingi

Kartais noras sustabdyti laiką kyla iš meilės, artumo, pilnatvės. Kūdikio kvapas. Vasaros vakaras. Santykiai, kuriuose gera. Šis noras švelnus, bet ir jis slepia baimę – kad tai laikina. Kad teks paleisti.

Parengė Žaneta Jocienė

08/12/2025

Baimė: emocija, kuri kalba kūnu (3-čia dalis)

Psichoterapeuto vaidmuo

Psichoterapeutas – tai žmogus, kuris padeda sukurti saugumo erdvę. Jo empatija ir priėmimas leidžia klientui išgyventi tai, nuo ko jis iki tol bėgo. Saugioje aplinkoje galima pažvelgti į baimę be pasmerkimo ir palaipsniui atkurti pasitikėjimą savimi.

Terapeutas padeda:

atpažinti baimės signalus kūne ir mintyse;

mokytis kvėpavimo ir atsipalaidavimo technikų;

kurti realistiškesnį mąstymą;

išbandyti naujus elgesio modelius;

keisti santykį su savimi iš kontrolės į priėmimą.

Terapija neištrina baimės, bet leidžia gyventi su ja harmoningiau. Žmogus ima jausti, kad jis gali išbūti net ir diskomforte – o tai suteikia tikros drąsos.

Baimė kaip kelias

Kai išmokstame įsiklausyti į baimę, ji tampa mokytoja. Ji parodo ribas, kurias verta peržengti, arba vietas, kuriose reikia daugiau švelnumo sau.

Drąsa – tai ne baimės nebuvimas, o gebėjimas veikti, nors ir bijai. Kai suprantame, kad kūno signalai – ne priešai, o žinutės, baimė netenka galios. Ji tampa žmogaus dalimi, su kuria galima gyventi, kalbėtis ir net draugauti.

Parengė Žaneta Jocienė

01/12/2025

Baimė: emocija, kuri kalba kūnu (2-ra dalis)

Baimės funkcija

Baimė nėra blogis. Ji – natūrali apsaugos sistema, padedanti įvertinti riziką ir saugoti nuo pavojų. Ji skatina atsargumą, padeda išlikti. Tačiau kai baimė tampa per stipri ar užsitęsusi, ji ima riboti. Žmogus vengia situacijų, kurios galėtų atnešti augimą – santykių, pokalbių, naujų patirčių. Tuomet baimė praranda savo saugančią funkciją ir virsta vidiniu kalėjimu.

Psichoterapinis požiūris į baimę

Terapijoje baimė laikoma ne priešu, o signalu, rodančiu neišreikštus jausmus ar vidinį konfliktą. Tikslas – ne panaikinti baimę, o ją suprasti ir išmokti su ja gyventi.

1. Sąmoningumas

Pirmas žingsnis – suvokti, kad kūno reakcijos (širdies plakimas, įtampa, kvėpavimas) nėra pavojingos. Supratus tai, mažėja baimė pačios baimės. Psichoterapeutas padeda ugdyti sąmoningumą (mindfulness) – gebėjimą stebėti pojūčius ir mintis be vertinimo. Tai leidžia sakyti: „Aš jaučiu baimę“, o ne „Aš esu baimė“.

2. Darbas su kūnu

Baimė stipriai pasireiškia fiziškai, todėl taikomi kūno įsisąmoninimo metodai – kvėpavimo pratimai, raumenų atpalaidavimas, somatinės technikos. Pastebint, kur kūne kaupiasi įtampa, pamažu atkuriamas ryšys tarp kūno ir emocijų, o nervų sistema nusiramina.

3. Kognityvinė-elgesio terapija

Ši kryptis padeda keisti mintis, palaikančias baimę („Nepavyks“, „Būsiu pasmerktas“). Taikant ekspoziciją, žmogus palaipsniui susiduria su tuo, ko bijo. Kiekvienas žingsnis įrodo, kad pavojus nėra toks didelis, kaip atrodė.

4. Psichodinaminė ir egzistencinė perspektyva

Gilesnėje terapijoje nagrinėjamos baimės šaknys – dažnai jos siejasi su ankstyvais nesaugumo išgyvenimais. Terapeutas padeda suteikti balsą vidinei, bijančiai daliai. Egzistencinėje terapijoje baimė laikoma neišvengiama žmogaus būties dalimi – ji primena apie trapumą ir gyvenimo prasmę.

Parengė Žaneta Jocienė

24/11/2025

Baimė: emocija, kuri kalba kūnu (1-ma dalis)

Baimė – viena seniausių žmogaus emocijų. Ji saugojo mūsų protėvius nuo pavojų, kai išgyvenimas priklausė nuo gebėjimo pastebėti grėsmę. Šiandien pavojai pasikeitė, tačiau kūnas vis dar reaguoja taip, tarsi gyvybei grėstų tiesioginis pavojus. Dėl to net mintys, egzaminai ar pokalbiai darbe gali sukelti stiprias kūno reakcijas.

Kas yra baimė?

Psichologiniu požiūriu baimė – tai emocinė reakcija į realų arba įsivaizduojamą pavojų. Ji kyla migdoliniuose kūnuose (amygdaloje), smegenų dalyje, kuri greitai įvertina grėsmę ir siunčia signalą visam organizmui. Įsijungia vadinamoji „kovok, bėk arba sustink“ reakcija (fight, flight, freeze): pagreitėja širdies plakimas, kvėpavimas, įsitempia raumenys, kūnas ruošiasi gynybai.

Trumpalaikė baimė naudinga – ji padeda išvengti pavojaus. Tačiau kai ji tampa nuolatine, kūnas gyvena nuolatinėje įtampoje. Tuomet baimė virsta nerimu, išsekimu, miego, virškinimo ar dėmesio sutrikimais.

Kaip baimė jaučiama kūne?

Baimė – ne vien mintis ar emocija. Ji visuomet turi kūnišką išraišką. Kiekvienas žmogus ją jaučia savaip, tačiau yra keli dažniausiai pasireiškiantys simptomai:

1. Širdis ir kvėpavimas. Padažnėjęs pulsas ir pagreitėjęs kvėpavimas – pirmieji ženklai, kad kūnas ruošiasi veikti. Kai kurie žmonės jaučia dusulį ar spaudimą krūtinėje.

2. Raumenų įtampa. Pečiai, žandikaulis ar rankos gali sustingti, pradėti drebėti – tai pasiruošimas kovai ar bėgimui.

3. Virškinimo sutrikimai. Dėl adrenalino veiklos sulėtėja virškinimas, atsiranda pykinimas ar „drugeliai“ pilve.

4. Odos reakcijos. Kai kurie prakaituoja, kiti išbąla ar parausta. Tai susiję su kraujotakos pokyčiais.

5. Mąstymo pokyčiai. Bijant smegenys susiaurina dėmesį, todėl sunkiau mąstyti logiškai, įsiminti ar priimti sprendimus.

Kai baimė trumpalaikė, kūnas po kurio laiko atsipalaiduoja. Tačiau kai ji tampa dažna, organizmas lieka „budėjimo režime“ – tarsi pavojus niekada nesibaigtų.

Parengė Žaneta Jocienė

17/11/2025

Praeitą penktadienį patyriau kažką tikrai ypatingo – lankiausi radijo studijoje pristatyti savo darbo projekto. Buvo daug jaudulio, bet ir daug šviesių emocijų. Pokalbis nuvedė ir į itin rimtą, jautrią temą – savižudybių prevenciją. Tai nėra lengvi pokalbiai, bet jie yra būtini ir gyvybiškai svarbūs.

Vis daugiau žmonių drįsta kalbėti apie savo vidinius išgyvenimus, o tai rodo augantį sąmoningumą. Kuo daugiau kalbame, tuo daugiau žmonių supranta, kad sunkumai nėra silpnumas, o pagalbos ieškojimas – brandos ir rūpesčio savimi ženklas.

Jeigu jauti, kad tau šiandien sunku, primenu – pagalba yra visada prieinama. Kaip psichoterapeutė dirbu tam, kad žmonės galėtų atsiverti, pasijusti išgirsti ir saugiai tyrinėti savo vidinį pasaulį. Kviečiu kreiptis į mane, jei ieškai psichologinės pagalbos, gilesnio sąmoningumo ar vietos, kurioje gali būti savimi be kaukių.

10/11/2025

„Dauguma žmonių nesupranta, kokia tikroji gyvenimo prasmė, kol neatsiranda prie mirties slenksčio. Kol esame jauni, leidžiame dienas, stengdamiesi atitikti visuomenės lūkesčius. Esame taip užsiėmę vaikydamiesi didžiųjų gyvenimo malonumų, kad praleidžiame mažus, pavyzdžiui, šokti su vaikais basomis lietingą dieną parke, sodinti rožes sode ar stebėti saulėtekį.

Gyvename laikais, kai esame įveikę aukščiausius kalnus, bet dar neišmokome įveikti savęs. Turime aukštesnius pastatus, bet menkesnį susivaldymą, daugiau daiktų, bet mažiau laimės, prikimštus protus, bet tuštesnį gyvenimą. Nelauk, kol atsidursi mirties patale, kad suvoktum gyvenimo prasmę ir savo brangų vaidmenį, kurį turi atlikti.”

― Robin Sharma

03/11/2025

„Rask laiko susisiekti su savo žaismingąja puse, vaiku, kuris slypi tavo viduje. Skirk laiko pastebėti teigiamas vaikų savybes ir pasisemk iš jų gebėjimo išlikti energingiems, kūrybingiems ir visiškai įsitraukusiems į dabarties akimirką, nepaisant to, kas vyksta aplink juos.”

Robin Sharma

27/10/2025

„Joks sunkumas netrunka amžinai. Joks nesėkmės laikotarpis nėra amžinas. Joks skausmas netrunka visą amžinybę. Gali atrodyti, kad sunkumai niekada nesibaigs, kai juos išgyvename, tačiau tai nėra tiesa. Gyvenimas turi savo sezonus, savo skyrius, jei galima taip pasakyti. Ir sunkūs laikai galiausiai yra tie, kurie mus formuoja į kažką geresnio.”

Robin Sharma

Psichologinė pagalba ir sąmoningumas

05/01/2026

01/01/2026

29/12/2025

24/12/2025

22/12/2025

08/12/2025

01/12/2025

24/11/2025

17/11/2025

10/11/2025

03/11/2025

27/10/2025

Address

Opening Hours

Telephone

Website

Alerts

Contact The Practice

Shortcuts

Share

Category